PRAĖJĘS RENGINYS. Popieriaus karpinių paroda „Akys bijo – rankos daro“
PRAĖJĘS RENGINYS. Popieriaus karpinių paroda „Akys bijo – rankos daro“
|
Prasideda:
Baigiasi:
Vieta:
Antakalnio biblioteka |
Kviečiame pamatyti popieriaus karpinių parodą „Akys bijo – rankos daro“ Antakalnio bibliotekoje (Antakalnio g. 49). O gegužės 2 d., ketvirtadienį, 15.00 val. vyks susitikimas su karpinių parodos autore, tautodailininke L. Benešiūnaitė-Fedosejeva. Jo metu ne tik sužinosime, kaip šie kūriniai gimsta, bet ir patys turėsime galimybę pabandyti sukurti savo karpinį.
Parodos autorė L. Benešiūnaitė-Fedosejeva
Autorė pasakoja apie save:
„Gimiau Karaliaučiuje, baigiau Šiaulių universitetą, studijavau Vilniaus universitete. Gyvenime teko dirbti įvairius darbus verslo informacijos, reklamos, spaudos ir leidybos versluose, prieš gerus penkiolika metų grįžau į pedagogo kelią. Šiuo metu dėstytojauju Vilniaus kolegijos Verslo vadybos fakultete. Kur bebūčiau, ką bedaryčiau, karpiniai – mano gyvenimo raudonoji gija. Karpau, kiek save prisimenu, pirmoji mano karpinių mokytoja – mano močiutė Marijona Žukaitienė, turėjau laimės pažinti ir mokintis iš Julijos Daniliauskienės, džiaugiuosi draugyste ir kūrybiniu bendradarbiavimu su Lietuvos karpinių korifėja Nijole Jūrėniene. Kai 1980 metais gavau dovanų mažą knygelę „Karpiniai“, labai dėmesingai ją išstudijavau ir net nesvajojau, kad pažinsiu jos autores. Ne tik pažinsiu, bet ir turėsiu progos iš jų gyvai pasimokinti. Stengiuosi nepraleisti galimybės pabendrauti su kolegomis – karpytojais mūsų šalyje ir užsienyje.
Karpiniai – gležniausias iš lietuvių tautinio paveldo produktų, tačiau už jų nepatvarumo – tautos istorija, filosofija. Šiandien gyvename varomi negailestingo ritmo… Bet ir tame ritme karpiniai randa savo vietą. Technologinės galimybės – taip, bet savo vertę įgyja rankų darbas, įgūdžiai, kuriuos įgyja kuriantis karpinių technika. Ypatingą dėmesį skiriu neformaliajai edukacinei veiklai. Karpinių technika, jos paprastumas, puikiai tinka tiek kūrybingumui vystyti, o senjorams išsaugoti smulkiąją motoriką ir ne tik…
Viskas keičiasi. Dar vakar sakiau, kad karpiniai man – grakščios, nepatvarios ir mįslingos plaštakės. Mano karpiniai tais laikais taip ir gimdavo, kaip plaštakės: lengvai, savaime. O šiandien karpinys man – tai gyvenimo iškankinta ir patikrinta akimirka. Pasikeitė ir pats mano karpymo būdas, užaugau – šiandien dažniausiai karpau laisva linija, be eskizo. Karpiniuose randu ramybę ir aistrą, džiaugsmą ir liūdesį, saviraiškos ir mokymo priemonę. Paslaptis slepiasi paprasčiausiuose, įprastuose dalykuose.
Kas yra popieriaus karpiniai? Sustingusi istorija ar gyva, pulsuojanti kūryba?
Karpiniai – gležniausias iš lietuvių tautinio paveldo produktų, tačiau už jų nepatvarumo – tautos istorija, filosofija. Šiandien gyvename varomi negailestingo ritmo… Bet ir tame ritme karpiniai randa savo vietą.“
Paroda veiks iki birželio 1 d.
Užsukite į mūsų biblioteką pasigrožėti įstabiais meno kūriniais!