Nuo gegužės 27 d. kviečiame aplankyti Giedrės Godienės fotografijos darbų parodą „Pacha Mama, stebuklinga Peru žemė“ Lazdynų bibliotekoje (Architektų g. 17).
Giedrė Godienė apie parodą:
„Pacha“ kečujų kalba reiškia erdvę, laiką, pasaulį, visą kosmosą. Tik vienas žodis! Tačiau toks talpus… Erdvės ir laiko vientisumo idėja, glaudus žmogaus ir gamtos tarpusavio ryšys – iki XVI a. gyvavusių senųjų Andų kultūrų pamatai.
Lietuviškas „pacha“ atitikmuo turbūt būtų „kraštovaizdis“, į vieną visumą sujungiantis erdvę ir laiką, gamtą ir žmogų. Žmogaus ir vietovės ryšiai sudėtingi. Keičiame aplinką, keičiamės ir patys.
Peru susidomėjau todėl, kad šis palyginti nedidelis Žemės plotas (vos 0,86 proc. Žemės sausumos) yra stebuklingas dėl neįtikėtinos kraštovaizdžio įvairovės, kuriamos tiek gamtos, tiek kultūros darinių. Čia yra 84 iš 117 pasaulio gamtinių zonų, net 28 klimato tipai. Peru teritorijoje per paskutinius 5000 metų vystėsi daugiau nei 10 senovinių kultūrų, savitą klodą užliejo beveik 300 metų trukusi ispanų konkista. Čia gyvos etnografinės tradicijos, savo svarbą valstybėje atgavo senosios vertybės, kečujų ir aimarų kalbos, vis dar praktikuojami pirmykščiai tikėjimai.
Iki šiol Anduose giliai suvokiama ir garbinama „Pacha Mama“ – deivė Motina žemė. Ji gyvena kalnuose, valdo visa ko vaisingumą. Jos simbolis – spiralė – tai Nazca linijos, daugybės senovinių ir dabartinių juvelyrinių dirbinių motyvas, inkų žemdirbystės laboratorijų elementas, šiuolaikinis Peru prekės ženklas, dabartiniams žmonėms reiškiantis vystymąsi.
Ne veltui iki šiol dedamos aukos Pacha Mamai, visiems svarbu su ja sutarti. Deivės prisilietimas lemia darną, gerovę, grožį, ramybę… Tokių vietų ir tokių akimirkų ieškojau Peru 2012 m. rugpjūtį.
Apsilankymas pas Pacha Mamą darsyk patvirtino, kad žinios svarbu, bet to neužtenka! Tam, kad jaustum pilnatvę, visiškai išgyventum šią akimirką šioje vietovėje, turi ją įsileisti, priimti tokią, kokia ji yra, pasijusti jos dalimi: patirti ir suprasti ne tik protu, bet ir iš vidaus.
Patys įvairiausi laukiniai, istoriniai, dabartiniai kraštovaizdžiai neapsieina be veikėjo- žmogaus, kurio darbai ir mintys pripildo kraštovaizdį. Kartais tai milžiniškas ateivis, nustebęs, o gal abejingas turistas, skubantis atstumus įveikti miestietis ir ramiai su lamomis žingsniuojantis kampesino (kaimietis), susidomėję knygų ir žurnalų skaitytojai didmiestyje, spalvingos suvenyrų pardavėjos vėjų košiamoje perėjoje ir plaukiančiose salose, įsimylėjėlių pora romantiškoje pakrantėje ir susirūpinusi mama su mažyliais, išvargintas kasdienio nerimo vienišius ir paradinę vienybę išgyvenanti minia, rami močiutė ir pakylėtas gidas… Ir dar daug, daug kitų.
Jie padėjo geriau suprasti, kur buvo prisilietusi Pacha Mama.
Esu geografė. Daktaro studijas paskyriau miestų kraštovaizdžio kaitai. Darbinėje veikloje esu susijusi su kraštovaizdžio apsauga, planavimu, tvarkymu, ilgus metus atstovavau Lietuvai Europos kraštovaizdžio konvenciją įgyvendinančių šalių susitikimuose.
Fotografija man – darbo įrankis ir pomėgis. Tai galimybė giliau matyti ir išreikšti savo požiūrį, jausmus, užkonservuoti prisiminimus ir jais dalintis.“
Parodą galima apžiūrėti Lazdynų bibliotekoje (Architektų g. 17) iki liepos 1 d.
