Elektroninių knygų platformos „Milžinas“ Top 10 naujienų
Elektroninių knygų platformos „Milžinas“ Top 10 naujienų
Kad laikas namuose neprailgtų, parengėme naujausių „Milžino“ platformos knygų Top 10. Šios knygos dar nespėjo atkeliauti į mūsų bibliotekas, tačiau džiugi žinia ta, jog mūsų skaitytojai turi galimybę visas jas skaityti savo mobiliajame telefone ar planšetėje!
Vilniaus centrinė biblioteka – pirmoji biblioteka Lietuvoje savo skaitytojams dovanojanti 900 nemokamų mėnesio elektroninių knygų platformos „Milžinas“ prenumeratų. Daugiau apie prenumeratą ir registraciją rasite čia.
„Milžinas“ – tai galimybė rinktis iš daugiau nei 2000 elektroninių knygų ir skaityti populiariausias ir naujausias knygas lietuvių kalba.
Laima Lavaste „Kunigas Ričardas“
„Aš nelinkęs pasakoti asmeninės istorijos. Tebūnie tai Dievo kelionė per Jo žmogaus gyvenimą.“
LAIMĖ
Mano „laimė“ kainavo labai brangiai: vaikystėje teko gyventi materialiai itin kukliuose namuose, patirti pažeminimo, pavydo, pykčio ir kitokių dalykų. Už meilę Bažnyčiai, kunigystei ir žmonėms, už buvimą matomam, neapsiribojant zakristijos kunigystės modeliu, teko išgirsti pašaipių replikų „reklamščikas“, „išrinktųjų kunigas“, „saldžiarūgštis pamokslautojas“, „karjeristas“. Tačiau kokia laimė gyventi dėl svajonės.
PAŠAUKIMAS
Kunigu esu tapęs tik iš malonės. Kaip kunigą save toliau lipdau. Mane lydėjo meilė ir žmonių pasitikėjimas, kuris nepakito man kintant šiame gyvenime. Juk galima gyventi dėl pašaukimo ir tarnauti nesavanaudiškai dalijant save. Visas gyvenimas tik iš malonės.
KLAIDOS
Esu padaręs daug klaidų, visi jų padaro. Klaidos tapo didžiausiu iššūkiu gyventi savo kunigiškos svajonės istorijoje. Sutinku klystančių žmonių. Daugelį tai gniuždytų. Dievo gailestingumas gydo ir moko – kodėl turėčiau save nubausti dar kartą, nusivilti arba nutolti nuo savo svajonės?
GYVENIMO PASIRINKIMAI
Nė karto nesuabejojau dėl savo pasirinkimo. Tai ir yra mano gyvenimo variklis. Taip, tame kelyje buvo permąstymų, nevisavertiškumo jausmo, dvejonių…
GYVENIMO KELIAS
Kartais pasijunti tarsi skuduras, į kurį nusivalė kojas ir numetė. Maišaisi. Netinki. Užgoži. Tai degina. Man skauda. Jei ne malda ir tikėjimas, seniai būčiau atsitraukęs. Ir jei ne supratimas, kad tai yra mano kelias, kuriuo turiu eiti. Tada apsisprendi. Gali būti kaip skuduras. Arba sudegti lyg žvakė.
Ričardas Doveika
Sofia Segovia „Bičių dūzgesys“
Ši magišku realizmu dvelkianti šeimos saga, pateikta Meksikos revoliucijos ir siaubingo 1918 metų ispaniškojo gripo istoriniame fone, pasakoja apie ypatingą berniuką ir jį priglaudusią šeimą, žmogaus ryšį su gamta, legendomis ir tradicijomis ir, neišvengiamai, apie besikeičiančią šalį.
Knyga pilna svaiginančių garsų ir kvapų: saldus apelsinų vaisių ir žiedų dvelksmas, naktinių vabzdžių giesmė, bičių dūzgesys… Jie lyg tikra magija – nuneša į saulėtą Meksikos gamtą ir net baigus skaityti knygą, regis, dar kurį laiką tvyro ore.
Mažo Meksikos miestelio gyvenimas pasikeičia amžiams, kai močiutė Recha po tiltu randa naujagimį. Mažojo Simonopijo veidas sužalotas, o nuo mirties jį apsaugojo gyvų bičių antklodėlė. Kai kuriems prietaringiems vietiniams – tai velnio ženklas, tačiau ūkininkų Fransisko ir Beatrisės šeima priglaudžia kūdikį ir rūpinasi juo kaip savu. Užaugęs Simonopijas savo naująją šeimą nustebina bauginančiu talentu: užmerkęs akis jis regi tai, ko nemato niekas kitas – ateitį. Apsuptas nuolat jį saugančio bičių spiečiaus, Simonopijas turi vieną tikslą – apsaugoti savo šeimą nuo grėsmių, kurias žada gamta ir žmonės.
Hillary Rodham Clinton ir Chelsea Clinton „Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį“
XXI amžiuje turime užbaigti didžiulį pradėtą darbą – užtikrinti moterų ir mergaičių teises ir galimybes. Visame pasaulyje per visą žmonijos istoriją moterims teko įveikti stiprų pasipriešinimą, kad iškovotų pergales, atvėrusias visoms mums kelią į pažangą ir lygias teises. Prie šio pasiekimo prisidėjo kiekviena iš šioje knygoje aprašytų moterų.
Kaip jos tai padarė? Atsakymai unikalūs kaip ir pačios moterys. Pilietinių teisių aktyvistė Dorothy Height, novatorė Ellena DeGeneres ir plaukikė Diana Nyad nenuleido rankų jokioje situacijoje. Primatologės Jane’ė Goodal, Diana Fossey ir Birutė Galdikas ragina aktyviau saugoti gamtą visame pasaulyje. Istorikė Mary Beard, pasitelkusi sąmojį, atidarė duris, kurios anksčiau buvo uždarytos, ir Wangari Maathai, įkvėpusi medžių sodinimo judėjimą, suprato sektino pavyzdžio jėgą. Harrieta Tubman ir Malala Yousafzai žiūrėjo baimei į akis ir atkakliai ėjo pirmyn. Kiekviena iš šių moterų tikėjo, kad jų veiksmai gali atnešti permainų. Ir jos neklydo.
Visos knygoje Istorijos apie moteris, pralenkusias savo laikmetį aprašytos moterys – lyderės, išdrįsusios pasipriešinti esamai padėčiai ir iškelti sudėtingus klausimus. Mes tikimės, kad jūs pasisemsite jėgų iš šių istorijų. Mes semiamės. Nes istorija rodo, kad pasauliui reikia drąsių moterų.
Ben Elton „Du broliai“
1920 m. vasario 24 d. Berlyne gimė du berniukai, kuriems buvo lemta tapti broliais. Tą pačią dieną Miunchene buvo įkurta nacionalsocialistų partija.
Paulius ir Otas – neperskiriami, panašūs į savo žydus tėvus, bet nė trupučio – vienas į kitą. Jų tėvas groja džiazo klubuose, motina – gydytoja. Broliai kartu auga, draugauja su mergaite vokiete ir abu įsimyli kitą – žydaitę, lankančią jų tėvo muzikos pamokas. Vokietijai pamažu atsigaunant po Pirmojo pasaulinio karo, į valdžią ateina nacistai ir gyvenimas ima keistis – staiga svarbiausia tampa kraujo grynumas ir kilmė. Amžiną draugystę ir ištikimybę prisiekusio Šeštadienio klubo, kurį sudaro broliai ir abi mergaitės, laukia sunkūs išbandymai.
„Du broliai“ – jaudinanti, nuoširdi ir įtampos nestokojanti šeimos istorija, kaip ir gyvenime kupina juoko ir ašarų, švelnumo ir pykčio, ištikimybės ir išdavysčių. Kad liktų gyvi patys ir jų mylimi žmonės, tenka daug ką paaukoti, įveikti kasdienę neapykantą, atsikratyti slogių prisiminimų ir numaldyti skausmą. Kartais iš šių pastangų išauga vienatvė, baimė ir žiaurumas, o kartais – gerumas, išmintis ir laimė.
Barack Obama „Pažadėtoji žemė“
Jaudinančiame ir labai lauktame pirmame prezidento memuarų tome Barackas Obama prisimena neįtikėtiną gyvenimo odisėją, kurią pradėjo kaip savo tapatybės ieškantis jaunuolis, o baigė būdamas laisvojo pasaulio lyderis, ir negailėdamas įspūdingų, asmeniškų detalių aprašo išeitus praktinės politikos mokslus ir labiausiai įsimintinas savo pirmosios istorinės prezidento kadencijos, sutapusios su dramatiškų pokyčių ir sumaišties laikotarpiu, akimirkas.
Obama kviečia skaitytojus į kvapą gniaužiančią kelionę, pradedant jo ankstyvaisiais politiniais siekiais ir baigiant esmine pergale pirminiuose rinkimuose Ajovoje, atskleidusia tikrąją paprastų piliečių aktyvumo įtaką lemtingam 2008 m. lapkričio 4 d. vakarui, kai jis buvo išrinktas 44-uoju Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentu ir tapo pirmuoju afroamerikiečiu, užėmusiu šį aukščiausią šalies politinį postą.
„Pažadėtoji žemė„ – labai asmeniška ir savirefleksijų kupina knyga, pasakojanti apie žmogaus lažybas su istorija, apie bendruomenės organizatoriaus tikėjimui tekusį išbandymą pasaulio politikos arenoje. Obama neslepia, kad jam, afroamerikiečiui, nebuvo lengva siekti JAV prezidento posto, pateisinti lūkesčius amerikiečių kartos, kuri užaugo semdamasi įkvėpimo iš kalbų apie „viltį ir permainas“, ir spręsti moralines dilemas, iškildavusias priimant itin svarbius nutarimus. Autorius atvirai pasakoja apie priešiškas jėgas, su kuriomis susidūrė savo šalyje ir užsienyje, apie tai, kaip gyvenimas Baltuosiuose rūmuose paveikė jo žmoną, dukteris, ir nebijo atskleisti savo dvejonių bei nusivylimų. Jis tvirtai tiki, kad didžiajame, dar nesibaigusiame amerikiečių eksperimente visada yra vietos pažangai.
Laura Imai Messina „Tai, ką patkime vėjui“
Subtiliai veržli ir labai jautri, ši istorija pasakoja apie giliausiai slepiamus išgyvenimus: netektį, sielvartą, vienišumą, kaltę, troškimą apsaugoti, galiausiai ir meilę.
Įkvėpimo knygai autorė sėmėsi iš Vėjo telefono, išties esančio viename sode šiaurės rytų Japonijoje, istorijos.
Kudžirajamos – Banginio kalno – šlaite driekiasi didžiulis Bell Gardia sodas. Tame sode stovi telefono kabina, o joje – prie tinklo neprijungtas, balsus vėjyje nešantis telefonas. Čia iš Japonijos ir viso pasaulio traukia tūkstančiai žmonių, netekusių vieno ar kelių artimųjų. Šioje magiškoje vietoje ištrinamos ribos tarp gyvųjų ir mirusiųjų, tarp šiapus ir anapus – pakėlę telefono ragelį atvykėliai gali kalbėtis su tais, kurių nebėra.
Kai vieną dieną besiartinantis taifūnas grasina sunaikinti sodą, iš toli atskuba moteris, kad apsaugotų šią skausmą perkeičiančią vietą. Ji vardu Jui, jai trisdešimt vieni. 2011 m. cunamis nušlavė miestelį, kuriame ji gyveno. Sužinojusi apie Bell Gardia sodą ir Vėjo telefoną, Jui nuvyksta jų apžiūrėti ir sutinka Takešį, gydytoją iš Tokijo, taip pat skaudžiai sužeistą netekties.
Laura Imai Messina gimė Romoje. Dvidešimt trejų išvyko į Tokiją studijuoti ir liko čia gyventi. 2011 m. pradėjo rašyti tinklaraštį apie gyvenimą Japonijoje ir savo kasdienybę Tokijuje, o netrukus išleido ir keletą knygų.
Juozas Gaižauskas „Dievas su šlepetėmis“
Pirmą kartą išsiruošęs į piligriminį žygį iš Lisabonos į Santjago de Kompostelą, nepatyręs, šmaikštus keliautojas nė nenumano, kokių „dovanų“ jam paruošė Kelias. Kasdien po pusšimtį kilometrų nužygiuojantis ką tik iškeptas piligrimas dar nesuvokia, jog kelionės pradžia netrukus gali virsti pabaiga.
Už kiekvieno posūkio laukiantys nuotykiai, žmonės, susidūrimas su mirtinai nuodinga gyvate, linksmybės ir nuolat aplinkui tvyrantis mistinio pasaulio dvelksmas prikausto skaitytojo dėmesį ir nepaleidžia, o tada skausmingas tarsi kalavijo kirtis dūris staiga pargriauna piligrimą…
Jis lieka vienas kalnuose „viduryje niekur„, kai rodėsi – viskas tik prasideda… Kuprinėje vien kojų pūslės, skausmas, apmaudas, saviironija, prabundantis tikėjimas, menkutė šypsena ir blėstantis ryžtas. Kelionė baigta, o iki Santjago – dar daugiau kaip du trečdaliai kelio…
Ar piligrimas ryšis eiti toliau? Juk tai nebeįmanoma! Kokią nuovargio ribą gali peržengti žmogus dėl savo svajonės? Apie ką mąsto einantysis be jokios tikimybės nueiti? Ar geležinė valia atves į Santjagą, o gal tam reikės dieviškųjų jėgų įsikišimo? Ir kaip Kelias gali apdovanoti nepalūžusį keliautoją, jei jo svajonė – aukštesnė už Dangų?
Juozas Gaižauskas – žinomas Lietuvos teatro ir kino aktorius, įvairių TV projektų dalyvis ir TV laidų vedėjas. Kuria dainas, dirba „Domino“ teatre, piligrimas.
Palmira Galkontaitė „Kol dar nesibaigė mūsų galiojimo laikas“
Ši knyga gali būti gurmaniškas popietės ar vakaro desertas. Ypač moterims. Nes jos visos ieško meilės. O tam, kad rastum meilę, reikia drąsos.
Žinomos televizijos žurnalistės Palmiros Galkontaitės parašytas romanas pribloškia atvirumu ir meile gyvenimui. Autorė meistriškai regzdama intrigą ir siužeto vingius savo herojų lūpomis siunčia paprastą žinutę: „Taip, mums jau per penkiasdešimt. Bet mes dar norime ir galime mylėti. Kai atrodo, kad viskas aišku, sutinki žmogų, kuris įprastą gyvenimą apverčia aukštyn kojomis. Ir nesvarbu, kiek tau metų, vėl žvalgaisi, kas ten, už debesų, ieškai būdų, kaip būti laimingam. Juk mūsų galiojimo laikas dar nesibaigė.“
Jon Kabat-Zinn „Meditacija kasdieniame gyvenime“
Mūsų galva nuolat pilna minčių: planų ateičiai, prisiminimų apie praeitį, svajonių apie tai, ko neturime ir apgailestavimų dėl to, ko nebeturime. Tačiau labai retai susimąstome apie tą akimirką, kurioje esame DABAR: kuo kvepia oras, kurį dabar įkvepiame, kokie garsai mus supa, ką mes jaučiame būtent šią akimirką. O tikra ir yra tik ši akimirka, kurioje esame dabar, ji ir turėtų būti pati svarbiausia, bet retas tai suvokia bėgdamas rutinos labirintuose. Padėti pajusti akimirkos svarbą gali sąmoningas įsisavinimas (mindfulness).
Mokslų daktaras Jonas Kabat-Zinnas – medicinos profesorius, meditacijos mokytojas, mokslininkas ir rašytojas. Dėmesingo įsisąmoninimo praktikos jis moko teisėjus, verslo lyderius, teisininkus, dvasininkus, olimpinių žaidynių dalyvius ir aplinkosaugos aktyvistus. J. Kabat-Zinno ir jo kolegų Masačusetso universitete ir visame pasaulyje pastangos paskatino sąmoningesnio gyvenimo idėjoms plisti medicinos, sveikatos priežiūros įstaigose ir ligoninėse, mokyklose, įmonių korporacijose, įkalinimo įstaigose ir profesionaliame sporte.
Allison Pataki „Sisi. Vienišoji imperatorienė“
Už austrų imperatoriaus Pranciškaus Juozapo ištekėjusi Elžbieta, meiliai vadinama Sisi, pavergia žmonių širdis ir tampa jų „pasakų karaliene“. Vis dėlto po žaviu įvaizdžiu slypi kur kas sudėtingesnė asmenybė. XIX a. viduryje Vienoje, Hofburgo rūmų menėse, ne tik skamba karališki valsai ir liejasi šampanas – čia daug pagundų, viešpatauja konkurencija ir mirtinos intrigos. Sisi, varžoma griežto protokolo ir nevykusios santuokos saitų, vis labiau nerimsta. Laisvos sielos klajoklė nusiraminimą randa dvare prie Budapešto, čia ją savo vizitais džiugina įspūdingasis vengrų valstybės veikėjas grafas Andrašis, kurį ji kadaise įsimylėjo. Dėl tragiškų naujienų Sisi tenka palikti jaukią priebėgą ir grįžti į sostinę, į gandų, pavydo, sielvarto pasaulį, kur šešėliuose tyko grėsminga lemtis. Išgyvendama meilę ir netektį Sisi grumiasi su prieštaringais jausmais: išsaugoti šeimą ar sprukti, byrant dusinančiai santuokai ir kylant nerimui dėl Pirmojo pasaulinio karo. Monarchijų žlugimo laikotarpiu Sisi kovoja dėl teisės užimti sostą greta savo vyro, stengiasi pelnyti žmonių bei pasaulio meilę ir išgelbėti imperiją. Bet ar pati ji gali išsigelbėti?
Allison Pataki – „New York Times“ bestselerio „Imperatorienė Sisi“ autorė, jos kūriniai išversti į daugelį užsienio kalbų.