Saulė Uždavinytė-Sudikienė (g. 1930 m.); žinomo žurnalisto vilniečio Vinco Uždavinio (1920–1983) duktė, vaikystėje rašė dienoraštį. Gražia vaikiška rašysena primarginti puslapiai septyniasdešimt metų dūlėjo stalčiuose ir tik per stebuklą neprapuolė šio neramaus, tragiško, sumaištingo laiko verpetuose. Turbūt tą rankraštį, kaip ir jo autorę, globojo Apvaizda, nes Vinco Uždavinio vaikai – Saulė ir Sakalas – patyrė daugelį karo ir pokario išmėginimų, visuotinių ir asmeninių katastrofų. Jie augo našlaičiai – mama mirė 1941 m., tėvą ištrėmė Sibiran 1945 metais.
Apie Vilnių, siaubiamą karų ir okupacijų, vis dar žinome nedaug. Nebuvo laiko ir galimybių domėtis tikrąja jo istorija – ilgą laiką ji buvo nuslėpta, falsifikuota. Nemažai daliai mūsų piliečių tai visiškai nerūpi – jau trečia vilniečių karta gyvena savo paneliniuose namuose, pasinėrusi į kasdienius rūpesčius, nesusimąstydama, kas lietuviams yra ir buvo Vilnius.
Saulutės dienoraštis su vaikišku nuoširdumu pasakoja apie vieną karo metų gyvenimo atkarpą – 1941 – 1945 metus, čia susijungia išoriniai įvykiai ir asmeniniai mergaitės išgyvenimai. Iš jo sužinome vaikiškomis akimis pamatytus įvykius, kaip antai paslaptimi tebelikusį miesto bombardavimą 1942-ųjų kovo mėnesį, karo metų buitį, gimnazistų gyvenimą, kultūrinę miesto atmosferą, kai kuriuos papročius, tautinius santykius ir t.t.
Dienoraščio fragmentai : Vilnius, 1941-1945 / Saulė Uždavinytė. – [Vilnius : S. Uždavinytė-Sudikienė, 2012] (Vilnius : Petro ofsetas). – 69, [2] p.