Danija – salų ir salelių šalis
Danija – salų ir salelių šalis
Rubrika #gerokelio kviečia jus pakeliauti po Danijos karalystę – salų ir salelių kraštą. Tai šalis, kurioje gyvena vieni laimingiausių žmonių pasaulyje. Tai šalis, kurioje mieliau renkamasi minti dviratį, o ne vairuoti automobilį. Tai spalvingas, liberalus ir svetingas kraštas, iš kurio kilo net 13 Nobelio premijos laureatų. Tačiau Daniją labiausiai išgarsino LEGO kaladėles, kuriomis žaidžia viso pasaulio vaikai ir suaugusieji.
Danijos karalystė – Šiaurės šalims priklausanti valstybė Šiaurės Europoje, kurios krantus skalauja Baltijos ir Šiaurės jūros. Ji išsidėsčiusi Jutlandijos pusiasalyje ir aplinkinėse salose: Danijos salyne, Šiaurės Fryzų salose, Bornholme. Jutlandijos pietuose ji ribojasi su Vokietija ir tai yra vienintelė sausumos siena (68 km ilgio). Kategato ir Eresuno sąsiauriai šalį skiria nuo Švedijos, o Skagerako sąsiauris – nuo Norvegijos.
Danijos karalystei taip pat priklauso Grenlandija bei Farerų salos, tačiau jos turi vidaus autonomiją, tad tik Danija nuo 1973 m. yra Europos sąjungos narė. Taip pat yra NATO, OECD ir ESBO sudėtyje.
Įdomūs faktai apie šalį:
- Danijoje gyvena vieni laimingiausių žmonių pasaulyje. Pagal naujausius duomenis, šalis yra 2 vietoje (pirmoji – Suomija, Lietuvai atiteko 34 vieta);
- Šalies vėliava yra laikoma seniausia pasaulyje. Pirmieji šaltiniai, kuriuose ji yra užfiksuota siekia net 1219-uosius metus. Danijos įstatymai nedraudžia protestuojant sudeginti valstybinę vėliavą, tačiau jei tai daroma su užsienio valstybės vėliava – galima sulaukti didelės baudos;
- Danų kalboje yra vienas ypatingas žodis, kuris atspindi danišką kultūrą ir esybę – „hygge“. Šiuo vienu žodžiu nusakomas jaukių socialinių susibūrimų ir intymių susitikimų su šeima ir draugais kūrimas, gerovės jausmas ir šilta atmosfera;
- Danija – dviračių mylėtojų kraštas, tad nenuostabu, kad čia itin gerai išplėsta dviračių infrastruktūra. Daugiau nei pusė šalies sostinės Kopenhagos gyventojų renkasi kelionę šia transporto priemone;
- Naujagimių vardai Danijoje yra reguliuojami šalies įstatymų. Tai reiškia, kad vaikui galima suteikti tik tokį vardą, kokį galima rasti oficialiame, 7000 vardų turinčiame sąraše;
- Šalis turi 444 salas, iš kurių tik 76 yra negyvenamos;
- LEGO dėlionę 1949 m. sukūrė Ole Kirk Christiansen Bilundo mieste, kuriame šiandien veikia teminis LEGOLAND parkas;
- „Bluetooth“ technologijos vardas „pasiskolintas“ iš X a. gyvenusio karaliaus Haroldo I, kurio pilnas vardas yra Harald Bluetooth, o pats ženkliukas susideda iš šio valdovo vardo inicialų, parašytų vikingų runomis.
- Grenlandija – didžiausia pasaulyje sala, kurios plotas net 2,16 mln. km². 88 % šalies populiacijos sudaro inuitai, kurie nemėgsta būti vadinami eskimais.
- Grenlandijoje nėra išvystytos kelių ir geležinkelių infrastruktūros. Didesniuose miestuose keliai yra, tačiau pavažiavus vos kelis kilometrus už miesto ribos, kelias nutrūksta. Todėl tarp miestų keliaujama lėktuvais, laivais, sniegomobiliais ar šunų traukiamomis rogutėmis.
Grožinė literatūra
Jussi Adler-Olsen „Moteris narve“
Jussi Adleris-Olsenas gimė Kopenhagoje 1950 m. garsaus psichiatro šeimoje. Mokėsi medicinos, sociologijos ir kinematografijos, pradėdamas rašyti dirbo žurnalo redaktoriumi ir leidėju. Adleris-Olsenas jau buvo garsus ir vertinamas Skandinavijoje, kai parašė Moterį narve, pirmąjį iš keturių romanų apie „Q“ skyrių. Adlerio-Olseno detektyvai išleisti 35 kalbomis, tarp kurių kinų, vokiečių ir japonų. Daugelyje šalių jo kūriniai atsidūrė bestselerių viršūnėse. Kaip geriausio metų skandinavų detektyvo autorius Jussi pelnė Stiklinio rakto apdovanojimą, kurį anksčiau yra gavę Henningas Mankellis, Stiegas Larssonas ir Jo Nesbø. Istorijos apie detektyvą Karlą tęsinį skaitykite knygoje Fazanų žudikai.
Iš pradžių ji drasko sienas, kol susikruvina pirštus. Aklina tamsa, nė vieno daikto. Iš kambario nėra vilties pasprukti. Nėra pagal ką skaičiuoti laiką, dienas, savaites, metus. Bet ji prisiekia sau neišprotėti. Ji nesuteiks pagrobėjams pasitenkinimo anksčiau, nei ją užklups mirtis.
Kolegoms iš žmogžudysčių skyriaus įsipykęs Kopenhagos detektyvas Karlas Mjorkas perkeliamas į naujai sukurtą „Q“ skyrių neišspręstoms byloms tirti. Pirma į rankas patekusi beviltiška byla – politikės Meretės Liungor, kuri dingo prieš penkerius metus. Visi sako, kad moteris seniai mirusi. Visi tvirtina, kad tai tik laiko gaišimas. Bet Karlui neatrodo, kad jie teisūs…
Balsas tamsoje niūrus, iškraipytas ir negailestingas. Jis sako, kad moters kančios baigsis, kai ji atsakys į vieną paprastą klausimą. Tą, kurį pati sau uždavė milijoną kartų: už ką visa tai?
Jussi Adler-Olsen „Atpirkimas“
Du broliai pabunda tamsioje pašiūrėje. Jų burnos užklijuotos, rankos surakintos grandinėmis, iš kurių neįmanoma išsilaisvinti. Netikėtai švystelėjęs saulės spindulys sužadina menkutę viltį, kad galbūt pavyks prisišaukti pagalbos…
Po daugelio metų Kopenhagos senų bylų skyrių pasiekia jūroje švedų sužvejotas butelis. Jame senas ir suiręs dviejų vaikų raštelis, rašytas krauju. Tai ne skautų pokštas? Kodėl niekas nepranešė apie brolių dingimą? Gal jie dar gyvi? Kodėl itin religingi daugiavaikių šeimų tėvai užtrenkia prieš nosį duris ir atsisako ką nors pasakoti?
Nors tyrimas atrodo beviltiškas, inspektorius Karlas Mjorkas ir jo komanda atseka ne tik tuos du dingusius berniukus… bet ir kitus vaikus. Berniukus ir mergaites, apie kuriuos daugiau nieko nežinoma. O šaltakraujis žudikas nė neketina sustoti…
Jussi Adler-Olsen „Fazanų žudikai“
Niekas nežino, kaip ant „Q“ skyriaus viršininko Karlo Mjorko stalo atsidūrė byla apie brolio ir sesers žmogžudystę vasarnamyje 1987 m. Tuomet buvo įtariami šeši internatinės mokyklos auklėtiniai, bet policija nerado įrodymų. Po devynerių metų vienas iš grupės, vienintelis mokęsis ten valstybės lėšomis, prisipažino nužudęs ir sėdo į kalėjimą. Mjorkas su keistuoliu asistentu siru Asadu ir skardžiabalse sekretore Rouze, kuri baigė policijos mokyklą geriausiais pažymiais, bet neišlaikė vairavimo egzamino, susidomi šiuo keistu atveju. Juo labiau kai vyresnybė įsako nekišti prie išspręstos bylos nagų, o viskas rodo, kad buvusioji šutvė, dabar – visuomenės grietinėlės atstovai, kraujo troškulio neprarado. Tie vyrai bijo tik vieno žmogaus – Kimės, kuri anksčiau priklausė jų rateliui, o dabar trainiojasi Kopenhagos gatvėse. Prasideda trigubos gaudynės: ar Mjorkas pirmiau prisikas prie tikrųjų žudikų, ar jie spės amžiams nutildyti pavojingą liudininkę? O gal Kimė pirma įvykdys savo planą?
Sandi Toksvig „Hitlerio kanarėlė“
Danų kilmės rašytojos Sandi Toksvig anglų kalba parašyta knyga, pirmą kartą publikuota Didžiojoje Britanijoje, netrukus buvo išversta į daugelį kalbų ir pelnė pasaulinį pripažinimą. „Hitlerio kanarėlė“ – nėra tradicinė novelė apie Antrąjį pasaulinį karą. Tai humoro kupinas, neįtikėtinai drąsus pasakojimas, įkvėptas autorės tėvo gyvenimo istorijos, o daugelio veikėjų prototipai ‒ pačios Sandi šeimos nariai.
Bamsė įpratęs prie dramų. Jo mama ‒ žymi aktorė, o geriausias draugas Antonas ‒ vienas drąsiausių vaikinų visoje Danijoje. Dabar viskas kitaip. Jis supranta, kad reikia bijoti, bet dar nežino ko. Vokiečių? Britų? Prancūzų?
Kim Leine „Amžinybės fjordo pranašai“
Sukertopeno kolonija, vakarų Grenlandija, 1793 m. Kažkas nuspiria moterį nuo uolos į jūrą. Kolonijos pastorius danas Mortenas Falkas ilgisi namų. Jam talkinantį grenlandą katechetą degina pyktis ir skausmas. Tarp grenlandų ir kolonistų auga priešiškumas. Kartą per metus čia atplaukia laivas.
Krašto gilumoje sukyla krikščionys grenlandai, kuriems vadovauja pranašai Habakukas ir jo žmona Marija Magdalena. Jie svajoja apie laisvę, lygybę ir brolybę, būdami už 4 000 km į šiaurės vakarus nuo Paryžiaus ir prancūzų revoliucijos. Morteną Falką drasko dilema: ar paklusti danų valdžiai, ar atsiduoti svaiginančioms grenlandų svajonėms apie laisvę?
Romaną „Amžinybės fjordo pranašai“ įkvėpė tikri įvykiai plačioje danų karalystėje XVIII a. pabaigoje. Knygos personažai vaikšto šurmuliuojančiomis Kopenhagos gatvėmis ir suledėjusiomis Grenlandijos dykvietėmis, jie keliauja jūra ir medžioja banginius, pėsčiomis pereina Norvegiją ir tampa didžiojo Kopenhagos gaisro 1795 m. liudininkais.
Kim Leine „Raudonas žmogus. Juodas žmogus“
Tai antroji „Amžinybės fjordų“ dalis. 1728-ieji. Prie pastoriaus Hanso Egedės šeimos, neseniai apsigyvenusios Grenlandijoje, prisijungia Danijos karaliaus atsiųsti nauji atvykėliai: meistrai, pirkliai, būrelis kareivių ir tuzinas paskubomis sutuoktų porų – kalinių ir prostitučių. Atokiame krašte – naujienos iš žemyno čia laivais keliauja apie metus – kuriama nauja visuomenė. Susiduria dvi kultūros: pagoniškoji ir protestantiškoji. Šamanas Apalutokas negali atleisti pastoriui Hansui Egedei, kad paėmė jo sūnų ir užaugino kaip savą, pašalindamas tikrąjį tėvą iš jo gyvenimo. Egedė atrodo nepalenkiamas – dėl savo misijos jis nepaiso net tų, kurie jį myli labiausiai.
Rydahl & Kazinski „Undinėlės mirtis“
Hansas Kristianas Andersenas visą savo brandų gyvenimą iki pat mirties rašė dienoraštį. Išskyrus neilgą tarpsnį. Grįžęs iš kelionės po Italiją 1834-ųjų vasarą, būsimasis pasakininkas pusantrų metų dienoraštyje nepaliko nė vieno įrašo. Vis dar nežinoma, kodėl.
Hansas Kristianas Andersenas atvyko į Kopenhagą turėdamas vienintelį tikslą – kurti ir savo menu šlovinti Aukščiausiąjį. Tačiau dabar jis – pagarsėjęs Kopenhagos keistuolis, niekad pripažinimo nepelnęs poetas. Jau kuris laikas kišenėse švilpauja vėjai, o aukštuomenė demonstratyviai juokiasi tiesiai į akis. Nuo visiškos pražūties gelbsti tik pasiturinčios Kolinų šeimos protekcija. Tačiau ir jų galia susvyruoja, kai Anderseną apkaltina žiauriai išniekinus ir nužudžius Gatvelyno nuodėmių namuose gyvenusią prostitutę Aną.
Andersenas dievagojasi esąs nekaltas. Bet juo niekas netiki – tik šis keistuolis galėtų įvykdyti kraupų nusikaltimą. Hansui Kristianui lieka viena išeitis: maldauti įtakingų asmenų, kad jam būtų suteikta galimybė įrodyti nekaltumą. O tam prireiks ne tik pasinerti į tamsiausius, alkoholiu ir išmatomis dvokiančius Kopenhagos užkampius, bet ir įtikinti prisijungti užvis labiausiai jo nekenčiantį žmogų – nužudytosios Anos seserį Molę. Keistajai detektyvų porai duodamos trys dienos: arba ras nusikaltėlį, arba, įtūžusios minios džiaugsmui, Hanso Kristiano galva lėks nuo pečių.
Rydahl & Kazinski – kolektyvinis trijų gerai Danijoje žinomų rašytojų Thomaso Rydahlo, Anderso Rønnowo Klarlundo ir Jacobo Weinreicho pseudonimas. „Undinėlės mirtis“ – pirmoji bendra jų knyga. Remdamiesi H. K. Anderseno pasakomis, jie kuria makabrišką istoriją, galėjusią vykti XIX a. Kopenhagoje. Realūs H. K. Anderseno biografijos faktai pinasi su spėlionėmis, kas galėjo įkvėpti pasakų autorių sukurti žymiąją „Undinėlę“, pirmą kartą publikuotą kaip tik po dienoraštyje trūkstamo laikotarpio – 1837 metais.
Mads Peder Nordbo „Ledynų alsavimas“
Mads Peder Nordbo (g. 1970) – kriminalinių romanų autorius. Pietų Danijos ir Stokholmo universitetuose studijavo filologiją, komunikaciją ir filosofiją. Jau kelerius metus gyvena Grenlandijoje, Nūke, – mieste, kur vyksta pagrindinis romano „Ledynų alsavimas“ veiksmas. Šis romanas – pirma knygų serijos „Grenlandijos bylos“ dalis.
Netoli Grenlandijos sostinės Nūko randama istorinio senojo skandinavo mumija. Įvykio aprašyti išsiunčiamas vietinio laikraščio žurnalistas Metju Keivas. Dar kelios nuotraukos, ekspertų patvirtinimas, – ir sensacinga žinia apskries visą pasaulį. Tačiau ekspertų komanda, nuvykusi į įvykio vietą, randa ne mumiją, o ją pernakt saugojusio policininko lavoną. Perpjautas nuo tarpkojo iki krūtinės, išdraskytais, aplink išdrabstytais viduriais. Išdarinėtas dar gyvas.
Negalėdamas atsispirti makabriškam vaizdui, Metju nenorom įsitraukia į bylos tyrimą, tačiau netrukus pajunta, kad negali pasitikėti net pačiais artimiausiais žmonėmis, o policija akivaizdžiai kažką dangsto. Ir tik sutikęs neseniai iš kalėjimo paleistą jauną inuitę Tuparnak, Metju supranta, kiek daug visko slypi šioje istorijoje… ir kaip brangiai jiems teks sumokėti už tai, kad sužinotų tiesą.
Jette A. Kaarsbøl „Užverstas dienoraštis“
Jette A. Kaarsbøl (g. 1961) – danų rašytoja. „Užverstas dienoraštis“ – debiutinis jos romanas, iš karto sulaukęs skaitytojų pripažinimo ir išverstas į daugelį Europos kalbų.
Kopenhaga, 1875-ieji. Geros šeimos dukra Frederikė ruošiasi tekėti už jauno pastoriaus ir dalytis su juo visais kuklaus gyvenimo džiaugsmais bei vargais. Tačiau laisvamanių būrelio, į kurį atsitiktinai patenka ir Frederikė, siela – žavus, protingas gydytojas Frederikas atveria jai kito gyvenimo galimybę.
A. Kaarsbøl romanas – tikras kaip pats gyvenimas; devyniolikto ir dvidešimto amžių sandūros Kopenhagą, regis, galima užuosti, paliesti ir joje apsigyventi. Beveik bergmaniškos dramos, verdančios Frederikės sieloje, – amžinos, o vyro ir moters santykių labirintas – sudėtingesnis, nei galime įsivaizduoti…
Johannes V. Jensen „Karaliaus nešlovė“
Tai – istorinis-psichologinis romanas, pasakojantis apie karaliaus Kristiano II ir jo valdinio, kario Mikelio, tragišką likimą.
Anne Catherine Bomann „Agata“
Anne Cathrine Bomann yra psichologė ir gyvena Kopenhagoje su savo vaikinu filosofu ir jų šuniu Kamiu. Ji yra 12 kartų tapusi Danijos stalo teniso čempione ir kelis sezonus lošė užsienyje bei vieną sezoną Fontenė su Bua rinktinėje Prancūzijoje, kur gyveno Rue des Rosettes gatvėje, 9 name. Tuo pačiu adresu, kokiu gyvena pagrindinis „Agatos‟ personažas. „Agata“ – autorės debiutinis romanas.
Elegantiškai ir subtiliai parašyto romano veiksmas rutuliojasi 1948 m. Prancūzijoje, tačiau jame kalbama apie tokius universalius dalykus, kad nei laikas, nei vieta tampa nesvarbūs.
Maria Helleberg „Alberto“
Kai iš gyvenimo norim tik vieno – kurti grožį ir harmoniją, atspindinčius gyvenamą laiką, atpildas būna kartus – vienišystė… Tai knyga apie iškilaus Danijos skulptoriaus Torvaldseno gyvenimą.
Kaaberbol & Friis „Berniukas lagamine“
„Lagamine gulėjo berniukas. Nuogas šviesiaplaukis berniukas – mažas ir laibas, vargu ar vyresnis negu trejų. Apstulbusi ji atšoko ir trenkėsi į šiurkštų plastikinį konteinerį. Vaiko keliai rėmėsi į krūtinę – mažylis buvo sulankstytas kaip kokie marškiniai, kitaip tikrai nebūtų tilpęs. Gulėjo užsimerkęs, dienos šviesos lempų nutvieksta oda blyškiai švytėjo. Staiga suvirpėjo jo lūpos, ir ji suvokė: berniukas gyvas.“
Ninos Borg bičiulė paprašo paslaugos – iš stoties bagažo skyriaus paimti ten padėtą kažin kokį daiktą. Spintelėje Nina randa lagaminą, o jame – mažą nuogą berniuką. Kol moteris svarsto, ką daryti su vaiku, jos bičiulė žiauriai nužudoma. Akivaizdu, kad su šia mirtim kažkaip susijęs mažylis, kuris, kai pagaliau atsigauna, prabyla Ninai nesuprantama kalba. Netrukus paaiškėja, kad vaikas kalba lietuviškai, o į Daniją nelegaliai atgabentas iš Vilniaus. Nina nusprendžia gelbėti berniuką ir įsipainioja į itin painią ir pavojingą istoriją…
Peter Høeg „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“
Peter Høeg (g. 1957) – žymiausias šiuolaikinis danų rašytojas. Autoriaus biografija spalvinga: jis – buvęs šokėjas, jūreivis, aktorius, alpinistas, fechtuotojas. Visame pasaulyje P. Hoegas išgarsėjo, 1996 m. parašęs milijoninį bestselerį „Panelės Smilos sniego jausmas“. Tačiau po pasaulinio furoro rašytojas niekur nebeskuba – ir rašo knygas tik tuomet, kai nori pasakyti ką nors tikrai svarbaus. Po „Panelės Smilos sniego jausmo“ turėjo praeiti dešimt metų, kol skaitytojai sulaukė „Tyliosios mergaitės“ (lietuviškai išleista 2008 m.), o dar po penketo metų pasaulį pagaliau išvydo „Dramblių prižiūrėtojų vaikai“.
Naujausiame visai šeimai skirtame romane P. Hoegas kalba apie tai, kas jam ir daugumai mūsų yra išties svarbu. Kiekvienam mūsų svarbu žinoti, dėl ko mes gyvename, svarbu rasti laimę ir tikėjimą. Taigi – kiekvienas mūsų savyje nešiojasi vidinį dramblį: ilgesį kažko, kas yra daug didesnis už mus pačius. Tokį ilgesį viduje nešiojasi ir Finų šeima: tėvas pastorius, motina groja bažnyčioje vargonais, trys vaikai – iš pirmo žvilgsnio visiškai normalūs žmonės. Tačiau taip tik atrodo. Vieną gražią dieną abu tėvai paslaptingai dingsta; žinodami, kad jie jau buvo įsivėlę į nemalonumus su policija dėl abejotinos kilmės stebuklų, vaikai leidžiasi jų pėdomis, norėdami sužinoti, ką gi sumanė gimdytojai, ir apsaugoti juos nuo tolimesnių problemų. Keturiolikmetis Pėteris ir ypač protinga jo sesuo Tiltė pradeda kvapą gniaužiančią paieškų kampaniją – ir tarp netikrų pranašų, ezoterikų, policininkų bei šventųjų suranda jiems skirtas duris, vedančias į laimę.
Peter Høeg „Panelės Smilos sniego jausmas“
„Panelės Smilos sniego jausmas“ – meistriškai parašytas romanas, kurį galima vadinti ir filosofiniu detektyvu, ir Danijos bei Grenlandijos gyvenimo veidrodžiu. Gyvenimo, kuriame taip maža vietos meilei ir taip daug – vienatvei ir sniegui. Gyvenimo, kurį gyvena Smila – grenlandės medžiotojos dukra, vaikystėje po motinos žūties tėvo atvežta į Daniją, tačiau širdimi taip ir likusi Grenlandijoje. Smila atšiauri, šalta ir maištinga, labiau už viską mylinti sniegą, ledą ir skaičius. Ir Izaiją – kaimynystėje gyvenantį inuitų berniuką. Todėl kai jis žūsta nukritęs nuo stogo, Smila nepatiki policijos versija – pėdos sniege jai sako daugiau. Ji jaučia sniegą ir moka jį skaityti. Ji jaučia pavojų ir klastą. Pradėjusi savo tyrimą, Smila išjudina intrigų, interesų ir nusikaltimų laviną, nubloškiančią ją iš Kopenhagos į Grenlandijos ledynus…
Tai romanas, kuriame meilė sniegui susipina su meile žmogui; šaltas, ironiškas, negailestingas, metaforiškas romanas, nuo kurio neįmanoma atsitraukti. Jame yra viskas, ką norėtumėte žinoti apie sniegą, ledą, kerštą ir Šiaurę.
Peter Høeg „Moteris ir beždžionė“
Tai ketvirtasis P. Hoego romanas – tęsia šio žymiausio Danijos rašytojo kelionę per pasaulį, prasidėjusią romanu „Panelės Smilos sniego jausmas“. „Moteris ir beždžionė“ šiuolaikinės civilizacijos kritika ir kartu – trileris, sukurtas Holivudo stiliumi.
Bet įdėmesniam skaitytojui nebus sunku įžvelgti gilesnes kingkongiškos fabulos prasmes.
Jens Christian Grøndahl „Keturios kovo dienos“
Jensas Christianas Grøndahlis (Jensas Kristianas Griondalis, gim. 1959) – žymus danų prozininkas, literatūros kritikų vertinamas kaip vienas įžvalgiausių šiuolaikinių romanistų. Atverdamas skaitytojui plačią vyro ir moters santykių įvairovę, autorius parodo puikiai besiorientuojantis subtiliuose emocijų labirintuose. Į lietuvių kalbą išversti trys kūriniai: Spalio tylėjimas, pelnęs autoriui europinę šlovę, Luka, 2008 m. tapusi perkamiausia metų knyga Danijoje, ir Kitokia šviesa, laimėjusi BG banko įsteigtą literatūrinę premiją.
Jens Christian Grøndahl „Spalio tylėjimas“
Ar geriausi gyvenimo metai visada priklauso tik praeičiai? O jeigu taip, kas už tai atsakingas?
Šie klausimai neduoda ramybės architektei, vienišai motinai Ingridai Drejer keturias lemtingas kovo dienas – kai ji staiga supranta, kad ją supantis pasaulis visiškai kitoks, nei jai iki šiol atrodė. Ingridos paauglys sūnus areštuojamas už smurtą, o jos santykiai su vyresniu vedusiu vyru netikėtai ima šlyti. Panirusi į prisiminimus apie savo vienišą jaunystę ir nepavykusią santuoką, Ingrida stengiasi sau atsakyti, kodėl jos gyvenimas tampa vis panašesnis į aklavietę.
Ar ji, stipri ir ryžtinga moteris, pasmerkta elgtis taip, kaip elgėsi jos motina ir senelė, ar jai lemta pakartoti jų gyvenimo klaidas? O gal jų visų trijų istorijos tėra tik tos pačios temos variacijos?
Kaspar Colling Nielsen „Europos pavasaris“
Utopinė–distopinė ateitis be galo išpuoselėtoje Danijos Lolando saloje, kurioje gyvena tik turčiai ir garsenybės – bendruomenė, suburta tarptautinį pripažinimą pelniusių mokslininkų ir investuotojų, mėginančių derinti idealiausius ir patraukliausius senojo pasaulio gyvensenos elementus su naujausiais technologiniais pasiekimais.
Pagrindiniai herojai – į šį nuošalų dronais saugomą gamtos kampelį atsikraustę įnoringas, išpaikęs dailininkas Kristianas, galerininkas Sty (kadaise buvęs pankas, o galerininku tapęs jau vėliau per virtinę laimingų atsitiktinumų ir iki šiol apie meną iš tiesų mažai ką nutuokiantis), jo žmona, smegenų tyrinėtoja Elizabet, dirbanti čia veikiančioje laboratorijoje, kurioje atliekami bandymai su gyvūnais. Sty ir Elizabet idealistė dukra Ema tuo metu savanoriauja viename danų išpirktame mieste Mozambike, į kurį Danija, po eilinės teroristinių išpuolių virtinės, sumanė deportuoti visus nepageidaujamus imigrantus ir pabėgėlius iš musulmoniškų šalių. Dar du labai svarbūs veikėjai – minėtos šeimos šuo ir jo draugas šarkiukas (abu protauja ir kalba), kurie bando susigaudyti keistame pasaulyje ir suderinti instinktus su intelektu.
Kasparas Collingas Nielsenas (g. 1974) – vienas originaliausių šiuolaikinių danų prozininkų, pelnęs ne vieną apdovanojimą savo gimtinėje, įvertintas ir užsienyje (romanas „Europos pavasaris“ 2019-aisiais įtrauktas į trumpąjį geriausių verstinių knygų, pasirodžiusių Prancūzijoje, sąrašą „Prix du Livre Inter“). Dėl savito fantasmagoriško stiliaus, žaižaruojančios vaizduotės, vizionieriško provokatyvumo ir socialinių skaudulių pagaulaus demaskavimo autorius neretai pavadinamas „daniškuoju Micheliu Houellebecq’u‟, vis dėlto šis panašumas tik dalinis – šiaip ar taip, Nielsenas yra savitas, taip pat išskirtinio talento autorius, gebantis įtaigiai filosofiškai fantazuoti ir pasižymintis puikiu groteskišku humoru.
Hans Christian Andersen „Dvylika iš pašto karietos“
Šiame kalėdiniame garsiojo danų rašytojo ir pasakininko Hanso Kristiano Anderseno pasakų ir istorijų rinkinyje rasite dvylika žiemiškų pasakų (beveik visos jos pirmą kartą išverstos tiesiogiai iš danų kalbos), taip pat jo dienoraščio, laiškų ir autobiografijų ištraukas, kuriose autorius pasakoja mums, kaip sutiko vienų ar kitų metų Kalėdas ar Naujuosius metus, kur tuo metu keliavo ir kaip aplankė įkvėpimas, padėjęs parašyti šias nepaprastas istorijas…
Knyga iliustruota puikiais romantiškais Anderseno amžininkų ir žymiausių jo pasakų dailininkų Vilhelmo Pederseno ir Lorenco Friolicho piešiniais.
Jacob Martin Strid „Nepaprasta milžiniškos kriaušės istorija“
Katinas Mičas su drambliu Sebastianu žvejojo… Staiga – OOO! – užkibo butelis!
Jame – laiškas nuo dingusio miestelio mero! Iki tol nieko nebuvo girdėti, kur ir kaip jis prapuolė… O dabar laiške meras prašo atlikti kai ką svarbaus. Kas galėjo pagalvoti, kad tai bus neįtikėtinų NUOTYKIŲ pradžia?
Šiurpusis Jūrų Drakonas, piratai ir milžiniška kriaušė – tai dar ne viskas, su kuo gali susidurti iki tol ramiai gyvenę Mičas su Sebastianu. Ar užteks jiems drąsos įveikti visus iššūkius?
Lois Lowry „Suskaičiuotos žvaigždės“
Šioje Niuberio (Newbery) medaliu apdovanotoje knygoje „Suskaičiuotos žvaigždės“ pasakojama apie drąsią dešimtmetę danę Anemariją Johansen. Per karą 1943 metais ši mergaitė nepabijojo vokiečių ir padėjo išgelbėti ne tik geriausią savo draugę, bet ir daug kitų žydų. Parašyti pasakojimą autorę įkvėpė tikra istorija. „Suskaičiuotos žvaigždės“ – tai jaudinanti visas kliūtis įveikiančios draugystės, drąsos ir žmogiškumo pamoka.
Amerikiečių rašytoja Lois Lowry (Louesa Lauri) yra daugiau nei trisdešimties knygų jaunimui autorė. Ji gimė Havajuose, augo Niujorke, Pensilvanijoje ir Japonijoje, dabar gyvena Kembridže ir devyniolikto amžiaus ūkyje Meine. Ji du kartus apdovanota Niuberio medaliu – už romanus „Suskaičiuotos žvaigždės“ ir „Siuntėjas“, taip pat daugybe kitų apdovanojimų.
Tove Ditlievsen „Kopenhagos trilogija“
Tovė Ditlevsen (1917–1976) tituluojama vienu unikaliausių ir svarbiausių XX a. danų literatūros balsų. Gimusi ir užaugusi Kopenhagos darbininkų klasės rajone, jau būdama paauglė išgarsėjo savo poezija. Parašė daugiau nei 30 poezijos knygų, romanų, apsakymų ir atsiminimų, kurių daugelis autobiografiški. Kritikų atstumta kaip darbininkų klasės rašytoja, nesivaikiusi tuo metu klestėjusių modernizmo ir postmodernizmo literatūrinių madų, dabar Tovė Ditlevsen vadinama viena svarbiausių savo kartos autorių ir jos kūrybą pasaulis atranda iš naujo. Autorės tekstai pasižymi subtiliu danams būdingu humoro jausmu ir gebėjimu paprastai, be užuolankų ar savigailos atpasakoti net pačias sunkiausias gyvenimo patirtis. Tovės Ditlevsen rašymo stilius, kritikų teigimu, nukonkuruoja net tokius autorius kaip Sylvia Plath ar Karlas Ovė Knausgård’as, kuriems pavyko asmeninę patirtį paversti jaudinančiu menu. „Kopenhagos trilogija“ pirmą kartą Danijoje pasirodė kaip atskiros memuarų knygos: „Vaikystė“ (1967), „Jaunystė“ (1967) ir „Priklausomybė“ (1971).
Pirma trilogijos dalis prasideda, kai autorei penkeri. Gimusi Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, Tovė Ditlevsen supranta esanti nepritapėlė, savyje jaučianti kai ką nepaprasto ir dar nepažinto – pašaukimą rašyti. Trilogija tęsiasi Europai po truputį ritantis į Antrąjį pasaulinį karą. Priversta anksti palikti mokyklą, Tovė aukoja kūrybai skirtą laiką dirbdama bereikšmius, nesuprantamus darbus ir megzdama keistus, kartais net žalingus santykius su vyrais. Paskutiniame trilogijos tome aprašoma autorės kova tarp rašytojos pašaukimo ir konkuruojančių dukters, žmonos, motinos ir narkomanės vaidmenų. Šios trilogijoje pateikiamos idėjos itin aktualios ir šiandien.
Pripažinta šedevru, patekusi į The New York Times geriausių 2021 m. knygų dešimtuką, „Kopenhagos trilogija“ – įtraukianti autorės kelionė per meilę, draugystę, ambicijas ir priklausomybę.
Katrine Engberg „Kruvinasis mėnulis“
Katrine Engberg (Katrinė Engberg, g. 1975) – danų rašytoja, choreografė ir režisierė. „Kruvinasis Mėnulis“ – antrasis serijos „Kopenhagos bylos“ romanas, kuris bus išleistas 24 šalyse. Pirmasis serijos romanas – „Sėjikas“ („Baltos lankos“, 2017). Už kriminalinių romanų seriją „Kopenhagos bylos“ K. Engberg Danijoje nominuota tokiems apdovanojimams kaip Metų rašytojo apdovanojimas, „People’s Choice Award“, „Martha Award“, „BogForum Debutant Prize“. Rašytoja gyvena Kopenhagoje su vyru ir sūnumi.
Žiemos naktis Kopenhagoje sukaustyta ledo. Kol prašmatniose Geologijos muziejaus salėse skimbčiojant taurėms švenčiama mados savaitė, garsus dizaineris Alfa Bartoldis, apimtas agonijos, užgęsta skaidrios mėnulio šviesos nubalintame sniege.
Policijos tyrėjams Jepei Kiorneriui ir Anetei Verner iš pradžių atrodo, kad mirtinai sušalo dar vienas benamis, bet netrukus paaiškėja, kad tai – negailestingai nužudytos įžymybės, tituluojamos mados karaliumi, kūnas. Jepė ką tik grįžo iš ilgų atostogų Australijoje, kurios sugrąžino jam aistrą gyventi, tačiau atostogų nuotaika veikiai subliūkšta: jį pasiekia žinia, kad mados vakarėlyje Bartoldis paskutinįsyk buvo pastebėtas su geriausiu Jepės draugu Johanesu. O Johanesas dingo kaip į vandenį.
Anetei ir Jepei karštligiškai narpliojant melo, išdavysčių, pavydo ir keršto vijas, Jepei galvoje tarsi užsikirtusi plokštelė nenustoja suktis vienintelis klausimas: Johanesas dingo todėl, kad žudė, ar dėl to, kad jam pačiam gresia mirtis?
Katrine Engberg „Drugelio namai“
Tamsią rudens naktį vienoje Kopenhagos ligoninių budinti slaugytoja pritraukia švirkštą mirtinos vaistų dozės ir tyliai įeina į senyvo paciento palatą.
Po šešių dienų, lietingą spalio rytą miesto centrinės gatvės fontane randamas buvusios psichiatrijos ligoninės darbuotojos kūnas, nusėtas keistomis simetriškomis pjautinėmis žaizdomis. Policijos tyrėjas Jepė Kiorneris išsyk imasi tirti šią šiurpią bylą: viena po kitos atsirandančios aukos nužudytos iki šiol jam negirdėtu būdu – visiškai nuleidžiant kraują. Jepė įsitraukia į sveikatos priežiūros sistemą, vedamas siaubą keliančio klausimo: ligoninės suteikia saugų prieglobstį, tačiau ar visomis jomis verta aklai pasitikėti?
Tuo metu jo porininkė Anetė Verner išėjusi gimdymo atostogų. Ji bando pratintis motinystę, tačiau nepajėgia lengvai palikti policijos tyrėjos vaidmens. Anetė nusprendžia sudalyvauti Jepės tyrime iš šalies, nė nenujausdama jos tykančio pavojaus…
Pažintinė literatūra
Helen Russel „Daniško gyvenimo metai“
Netikėtai pasitaikius progai atversti naują gyvenimo puslapį atokioje Jutlandijoje, sėkmingai karjeros laiptais kopusi žurnalistė ir tipiška londonietė Helen Russell sužino stulbinančią statistiką: laimingiausia vieta Žemėje tituluojamas anaiptol ne Disneilendas, o Danija – šalis, kurią užsieniečiai sieja su nesibaigiančiomis tamsiomis žiemomis, marinuota silke, Lego konstruktoriais ir pyragaičiais.
Kokia gi toji laimingo daniško gyvenimo paslaptis? Ar danais gimstama, ar tampama? Helen Russell nusprendžia, kad vienintelis būdas išsiaiškinti danų laimės formulę – vienerius metus praleisti Danijoje.
Nuo vaikų auklėjimo, švietimo, kultūros, maisto ir interjero dizaino iki sezoninės depresijos, mokesčių, seksizmo ir nevykusio pomėgio deginti raganas – kartu su knygos Daniško gyvenimo metai autore pažinsite pačias įvairiausias gyvenimo Danijoje sritis: leisitės į įdomią, komiškų, o kartais graudžių akimirkų kupiną kelionę, kurioje paaiškės, ką danai daro gerai, kur klysta ir kaip stebuklingai gali pasikeisti kasdiena, jei pasiskolinsime ir sau pritaikysime bent šį tą iš daniško gyvenimo būdo.
Søren Kierkegaard „Baimė ir drebėjimas“
Tai jau antras, pataisytas, gal labiausiai skaitomos Kierkegaardo knygos leidimas. Tomo Sodeikos įvadas pristato autorių ir knygą istoriniame ir filosofiniame kontekste, naujai parašytos vertėjos pastabos išryškina danų filosofo mąstymo ir stiliaus savitumą, pagal naujausią autoritetingą leidimą perredaguotas tekstas skamba įtaigiai ir prasmingai.
„Reikia iš naujo savęs paklausti, apie kokią auką kalbama „Baimėje ir drebėjime“, ar šis kūrinys iš tikrųjų nėra apie iš savęs plaukiančią auką – apie tikėjimo „Baimę ir drebėjimą“, apie savęs įveikimą neprarandant savęs, kaip kad knygoje sakoma, kad Abraomas buvo pasiryžęs tai padaryti „savo ir Dievo labui“.
Søren Kierkegaard „Filosofiniai trupiniai, arba Truputis filosofijos“
„Filosofiniai trupiniai“ yra mąstymo eksperimentas. Pirmas knygoje užduodamas klausimas: Ar tiesos galima išmokti? Ar tiesa mums duota ir tik reikia ją surasti, ar atvirkščiai – patys tiesos prieiti negalime ir turime jos šaltinio ieškoti kur nors kitur?
Mokinio padėtis ir tikroji mokinystė apmąstomi turint prieš akis pačią tiesos prigimtį ir kelią j ją. Kierkegaardo tiesos samprata – savitas iššūkis filosofijai, ir klasikinei, priimančiai absoliučios tiesos sampratą, ir šiandienei, išvis vengiančiai kalbėti apie tiesą.
„Filosofiniai trupiniai“ esmingai papildo temas, plėtojamas kitose lietuviškai išleistose Kierkegaardo knygose – „Baimė ir drebėjimas“ bei „Liga mirčiai“.
Meik Wiking „Mažoji laimės knyga: Lykke“
Meikas Wikingas yra Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, daugybę metų tyrinėjęs danų gyvenimo magiją.
Nesunku suprasti, kodėl Danija dažnai vadinama laimingiausia šalimi pasaulyje. Maža to, kad čia puikiai subalansuotas darbas ir asmeninis gyvenimas, yra nemokamas švietimas ir niekada nevėluoja traukiniai, kiekvieno dano namuose taip pat sudeginama daugiau žvakių negu kur nors kitur.
Taigi niekas labiau neišmano apie laimę — danų vadinamą lykke — kaip Meikas Wikingas, Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius ir bestseleriu tapusios Mažosios laimės knygos: Hygge autorius. Ir nors daug ko galime pasimokyti iš danų, kai kalbama apie pasitenkinimą gyvenimu, Meikas Wikingas tiki, kad raktai į laimę iš tikrųjų yra išslapstyti visame pasaulyje.
Važinėdamas po įvairius planetos kampelius ir rinkdamas įrodymus, istorijas ir patarimus, Meikas surado bendrus bruožus, kurie vienija laimingus žmones visame pasaulyje. Į šią lobių medžioklę, kurios tikslas — atrakinti duris į vidinį pasitenkinimą ir laimę, jis pasiima ir mus. Tai puikus vadovas visiems, kas nori rasti šiek tiek daugiau lykke savo gyvenime.
Meik Wiking „Mažoji laimės knyga. Hygge: gyvenimas pagal danus“
Dažnai sakoma, kad Danija yra laimingiausia šalis pasaulyje. Tai priklauso nuo vieno dalyko: hygge.
„Žodžiu hygge vadinama viskas, pradedant menu kurti intymumą bei dvasiniu jaukumu ir baigiant malonumu, kurį suteikia paprasti, raminantys dalykai. Man labiausiai patinka gerti kakavą prie žvakių šviesos… “
Kas yra hygge, supranti tada, kai jį pajunti. Tai jaukumas, kuris gali apimti, susirangius ant sofos su mylimu žmogumi ar dalijantis paprastu, bet skaniu maistu su artimiausiais draugais. O gal tai nutinka gaiviais mėlynais rytais, kai pro langus tik pradeda skverbtis šviesa.
Kas geriau už Meiką Wikingą gali jums papasakoti apie hygge? Meikas yra Laimės tyrimų instituto Kopenhagoje direktorius, daugybę metų tyrinėjęs danų gyvenimo magiją. Nuostabi, įkvepianti Meiko knyga, kurioje rasite patarimų, kaip parinkti tinkamą apšvietimą, surengti vakarėlį, sudaryti hygge pirmosios pagalbos rinkinį ir net kaip apsirengti, padės jums tapti laimingesniems.
„Tėčiams tai patinka! Tėvelių, išėjusių vaiko priežiūros atostogų, patirtys“
Ką patiria vyrai einantys vaiko priežiūros atostogų? Kaip į juos reaguoja jų draugai, kolegos, giminės? Ar pasikeičia jų santykis su partnerėmis? Kodėl vyras, vežantis vaikišką vežimėlį, vis dar atkreipia aplinkinių dėmesį? Šiais ir kitais klausimais tėvelius Danijoje, Islandijoje, Lietuvoje ir Maltoje kalbino mokslininkai atlikdami kokybinį tyrimą pagal projektą „Modernūs vyrai išsiplėtusioje Europoje: pažangių lyčių lygybės strategijų paieška. “
Šių interviu pagrindu buvo parengtos autentiškos tėvelių istorijos, kuriose jie su tarptautine skaitytojų auditorija dalijasi savo vargais ir džiaugsmais, patirtais išėjus vaiko priežiūros atostogų.“
„Denmark“
Tai išsamus, gausiai iliustruotas gidas po Daniją. Leidinyje pristatomi patys populiariausi ir gal kiek menkiau turistų lankomi objektai, pateikiamos rekomendacijos, ką būtų galima paragauti ir kita naudinga infotmacija. Nesvarbu, ar norite pasivaikščioti Kopenhagoje gyvenusio pasakininko Hanso Kristiano Anderseno pėdsakais, ar pašėlti LEGOLANDE, naudodamiesi šiuo gidu, jūs nieko nepraleisite.
Meno ir muzikos kūriniai
„Grenlandija: išlikimas“ (DVD)
Tai apokaliptinis trileris apie paskutines Žemės valandas prieš smogiant kometai. Kaip nebūtų keista – vienintelė saugi vieta – Grenlandija. Tvyrant chaosui, Džonas Garitis su žmona Elison ir sūnumi Neitanu leidžiasi į pavojingą kelionę, kurios tikslas „apokaliptiniai bunkeriai“.
Carl Nielsen „Quintet for strings in G major (1888) op. 60 Posth“ (Vinilinė plokštelė)
„The Art of Aksel Schiøtz“ (Vinilinė plokštelė)
„Maskarade: A Comic Opera in three Acts“ (Vinilinė plokštelė)
„Concerto for flute and orchestra; Concerto for clarinet and orchestra“ (Vinilinė plokštelė)
Carl August Nielsen (1865–1931) – danų kompozitorius, dirigentas ir smuikininkas, plačiai pripažintas ryškiausiu savo šalies kompozitoriumi. Užaugintas neturtingų, tačiau muzikaliai talentingų tėvų Funeno saloje, jis savo muzikinius sugebėjimus pademonstravo dar ankstyvoje vaikystėje. Nors jo simfonijos, koncertai ir chorinė muzika dabar yra pripažinti tarptautiniu mastu, C. Nielseno karjera ir asmeninis gyvenimas buvo paženklinti daugybe sunkumų, dažnai atsispindinčių jo muzikoje. Jo kūriniai, sukurti 1897–1904 m., kartais priskiriami jo „psichologiniam“ laikotarpiui, daugiausia kilusiam iš neramios santuokos su skulptore Anne Marie Brodersen.
Nielsenas ypač pasižymėjo savo šešiomis simfonijomis, pučiamųjų kvintetu ir koncertais smuikui, fleitai ir klarnetui. Danijoje jo opera „Maskaradas“ ir daugelis jo dainų tapo neatsiejama nacionalinio paveldo dalimi.
Esant gyvam, kompozitoriaus talentas nebuvo įvertintas . Tik vėliau jo kūriniai tvirtai įsiliejo į tarptautinį repertuarą, pradėję populiarėti nuo XX a. septintojo dešimtmečio. 2006 m. Danijos kultūros ministerija įtraukė keturis kompozitoriaus kūrinius tarp geriausių Danijos klasikinės muzikos kūrinių. Daug metų jis buvo ant Danijos šimto kronų banknoto.
Šiose vinilinėse plokštelėse galima pasiklausyti žinomiausius kompozitoriaus kūrinius.
Niels W. Gade „Elverskud, Op. 30; Ballade“ (Vinilinė plokštelė)
Niels Wilhelm Gade (1817 – 1890) – danų kompozitorius, dirigentas, smuikininkas, vargonininkas ir pedagogas. Kartu su Johanu Peteriu Emiliu Hartmannu jis buvo pagrindinis savo laikmečio Danijos muzikantas.
W. Gade gimė Kopenhagoje, buvo staliaus ir instrumentų kūrėjo sūnus. Smuikininko karjerą jis pradėjo Danijos karališkajame orkestre, kuris 1841 m. atliko jo koncertinės uvertiūros „Efterklange af Ossian“ („Osiano aidai“) premjerą. Kai jo pirmosios simfonijos atlikimą teko Kopenhagoje atidėti, kūrinys buvo išsiųstas Feliksui Mendelssonui. Šis kūrinį įvertino palankiai ir 1843 m. kovo mėn. jį atliko Leipcige, sulaukęs entuziastingos visuomenės reakcijos. Palaikomas Danijos vyriausybės stipendijos, N. W. Gade persikėlė į Leipcigą, dėstė ten esančioje konservatorijoje, dirbo Gewandhaus orkestro dirigento padėjėju ir susidraugavo su Mendelsonu, kuris padarė didelę įtaką jo muzikai.
Tarp N. W. Gade kūrinių yra aštuonios simfonijos, koncertas smuikui, kamerinė muzika, kūriniai vargonams ir fortepijonui bei daugybė didelės apimties kantatų, tarp jų „Comala“ (1846) ir „Elverskud“ (1853), kurias jis pavadino „koncertiniais kūriniais“ (dan. koncertstykker).