Leidiniai apie Vilnių ir vilniškius
Nepriklausomybės Akto signataras, žinomas politikas ir filosofas, pirmosios Nepriklausomos Lietuvos vyriausybės narys Romualdas Ozolas dienoraščio forma atskleidžia sudėtingą 1990–1992 metų laikotarpį, kai buvo atkurta Lietuvos nepriklausomybė, kai prieš jauną valstybę organizuotas pučas, ekonominė blokada. Knygos tekstai jaudina autentika, asmeninių autoriaus išgyvenimų praskleidimais. „Taip, toks buvo mūsų gyvenimas. Bet – mūsų gyvenimas. Gyvenimas. Dabar daug […]
Lietuvos Valstybės Taryba 1918 m. lapkričio 11 d. patvirtino pirmąjį Augustino Voldemaro vadovaujamą laikinąjį Lietuvos valstybės Ministrų Kabinetą. Jis įsikūrė Vilniuje, Šv. Jurgio (dabar Gedimino) prospekto 13 numeriu pažymėtame name. Čia pirmojoje ir antrojoje Vyriausybėse dirbo 17 žinomų politikų, savo profesijos žinovų, valstybės interesų gynėjų. 1919 m. sausio 2 d. antrasis Ministrų Kabinetas buvo priverstas […]
Knyga apie žymų XX a. antros pusės režisierių ir pedagogą Vytautą Čibirą yra lyg mozaika. Knygos sumanytoja režisieriaus sesuo Birutė Bikšienė šią mozaiką praturtino faktais ir Lietuvos istorijos, kurie tiesiogiai susiję su garsios Čibirų šeimos istorija ir leidžia giliau suprasti režisieriaus meilę gimtajam Vilniui. Knygoje skaitytojas ras ir sovietmiečio ir jau nepriklausomos Lietuvos žiniasklaidoje pasirodžiusius […]
Ši knyga parengta 2015–2017 m., vykdant Lietuvos mokslo tarybos remtą projektą „Tapybos istorija ir teologija. Švč. Mergelės Marijos atvaizdų Vilniaus arkivyskupijos bažnyčiose restauravimas ir tyrimai“ (Nr. MIP-15377). Vilniaus arkivyskupija, daugiau kaip dešimtmetį vykdžiusi įvairių bažnytinės dailės kūrinių restauravimo darbus, nuo 2013 m. susitelkė į marijinės ikonografijos tapybos kūrinių iš Vilniaus arkivyskupijos bažnyčių restauravimą. Šia proga […]
Ketvirtajame XVIII amžiaus studijų tome Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenė analizuojama per kasdienybės istorijos prizmę, dėmesį sutelkiant į to meto žmonių gyvenimo ritmą, socialinius ryšius, asmenybių akiratį, pasaulėžiūrą, gyvenamąją aplinką ir socialinę raišką. Leidinyje publikuojamų istorikų, literatūrologų, menotyrininkų, Bažnyčios, valstybės, politikos, karybos ir teisės istorijos tyrinėtojų straipsnių objektai – tai konfesinės, socialinės ar profesinės bendruomenės, […]
Lietuvos fotografijos istoriko Dainiaus Junevičiaus knyga skirta 1824 m. Pašaltuonio dvare netoli Tauragės gimusiam ir po 1874 m. Troicke Orenburgo gubernijoje mirusiam fotografui Abdonui Korzonui. Nors Korzono ateljė Vilniuje veikė vos kelis metus (1859 – 1863 m.), jis mums svarbus dėl to, kad apie 1860 m. pirmasis Lietuvoje pradėjo fotografuoti miestą ir jo apylinkes. […]
Ansamblis ant Švč. Trejybės kalvos Vilniuje – dviejų skirtingų pasaulių, lotyniško ir bizantiško, susitikimo vieta. XIV a. čia iškilo šventovė, viena pirmųjų krikščioniškų institucijų Vilniuje, iš pradžių stačiatikių, o nuo XVII a. unitų. Greta kūrėsi ir gyvavo stačiatikių / unitų vienuolynai, mokyklos, brolijos, bibliotekos, spaustuvė. Ilgainiui buvo peržengtos miesto ribos – Vilniaus Švč. Trejybės vienuolynas […]
„Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vadovas“ praplečia pažintį su šiuo ilgametės katedros istorijos paveldu, taip pat supažindina ir su neatskiriamos katedros dalies – jos varpinės – raida ir dabartine ekspozicija. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos krikšto […]
„Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedros bazilikos vadovas“ praplečia pažintį su šiuo ilgametės katedros istorijos paveldu, taip pat supažindina ir su neatskiriamos katedros dalies – jos varpinės – raida ir dabartine ekspozicija. Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedra bazilika – viena seniausių ir svarbiausių katalikų šventovių Lietuvoje. Nuo pat Lietuvos […]
Knygoje publikuojama seniausio rankraštinio tomo medžiaga, apimanti 1502–1533 m. ir surašyta itin sunkiai paskaitoma gotikinio kursyvo atmaina, kurią XIX a. istorikas Michalas Balinskis yra lakiai pavadinęs „hieroglifais“. Vilniaus katedros bažnyčios kapitulos posėdžių protokolai, arba aktai, jau du šimtus metų istoriografijoje gerai žinomas ir uoliai naudojamas Bažnyčios istorijos šaltinis. Lietuvių mokslininkams Vilniaus kapitulos lobiai atsivėrė tik […]