Balkanai – įvairovės kupinas regionas
Balkanai – įvairovės kupinas regionas
Šio mėnesio rubrikoje #gerokelio – Balkanai.
Gal planuojate aplankyti Balkanų šalis, o gal neseniai grįžote ir mintimis norite vėl nukeliauti į atostogų prisiminimus? Žavitės šio regiono gamta, menu, kultūra ir norite pažinti giliau? Ieškote įdomių krypčių savo atostogoms? O gal jau lankėtės, tačiau norite grįžti mintimis? Mes kviečiame susipažinti su mūsų rekomendacijomis ir atrasti savo svajonių šalį bei linkime gero kelio!
Visus šiuos leidinius galite užsisakyti ir skolintis mūsų bibliotekose!
Kviečiame susipažinti su 11-ka šalių, esančių Balkanų pusiasalyje, vadinamos Balkanų valstybėmis arba tiesiog Balkanais. Tai – savitas kultūrinis regionas, kurio šalys susietos tarpusavyje kultūriniais bruožais. Į šį regioną nuo ankstyvųjų viduramžių plito kultūra, paremta Bizantijos modeliu: čia išplatinta ortodoksinė krikščionybė, kultūrine kalba buvo laikoma graikų kalba, paplito graikų raštas bei iš jo kilusios rašto sistemos kirilica ir glagolica. Balkanų šalys sudaro atskirą pasaulio civilizaciją.
Skirtingai nei Vakarų Europos civilizacijos istorija, kur niekuomet nebuvo pasiekta vienybės, Balkanų istorijai būdinga tai, kad centralizuotų imperijų amžiai kaitaliojasi su dezintegracijos laikotarpiais.
Balkanų šalyse rasite didelę įvairovę: čia persipynusios kultūros tradicijos ir įvairios religijos, tačiau svarbiausia, kad kiekviena šalis sugeba nustebinti ir sudominti.
„Dobro došli!“ („Sveiki atvykę!“) – taip jus pasitiks kiekviena Balkanų šalis.
Kroatija. DK kelionių vadovai
Leidinyje pateikiama daugiau negu 750 fotografijų, iliustracijų ir žemėlapių. Visų pagrindinių turistinių įžymybių skerspjūviai ir planai. Pasivaikščiojimai, vaizdingi maršrutai ir teminės ekskursijos bei vietos, kur pavalgyti, kur apsistoti ir kaip nuvažiuoti.
„Dobro došli!“ („Sveiki atvykę!“) – taip jus pasitiks kiekviena Balkanų šalis.
Erikas Laiconas „Labas, Juodkalnija“
Tai puikus turizmo vadovas kelionei po Juodkalniją. Svarbūs istoriniai faktai, Adrijos jūra, karstas ir urvai, nacionaliniai parkai, Kufinas, Serbija, jos istoriniai faktai. Daug žinių apie Kosovą.
Erikas Laiconas „Labas, Albanija: tranzitu per Makedoniją bei Bosniją ir Hercogoviną“
Erikas Laiconas kelias vasaras praleido šiose šalyse, surinko informaciją apie lankytinus gamtos ir kultūros objektus ir pateikia kelionių mėgėjui. Albanija – pamažu atrandama lietuvių. Ji žavi natūralia gamta, maistu ir paprastais, nuoširdžiai žmonėmis. Visą informaciją keliautojas ras šiame leidinyje.
Tai puikus turizmo vadovas kelionei po Juodkalniją. Svarbūs istoriniai faktai, Adrijos jūra, karstas ir urvai, nacionaliniai parkai, Kufinas, Serbija, jos istoriniai faktai. Daug žinių apie Kosovą.
Roberta Pocienė, Asta Pociuvienė „Labas, Rumunija“
Gamta ir žmonės – du Rumunijos akliukai, tempiantys tuntus turistų į šalį. Nukeliauti iki jos visai paprasta automobiliu, ypač tinka tiems, kurie bijo skraidyti lėktuvais. Puikus variantas ir pigių oro bendrovių lėktuvų skrydžiai.
Į šalį traukia gamta, nuoširdūs žmonės, natūralus maistas, vaisių ir daržovių gausa. Rumunijos gamtos įvairovė gali konkuruoti su bet kuria kita Europos šalimi. Druskos ežerai, natūralios purvo vonios – išskirtiniai sveikatos šaltiniai, kurie beveik nieko nekainuoja, tik keliauk ir sveikatinkis. Gamtos mylėtojas Rumunijoje apsvaigs nuo kalnų ir krioklių, ežerų ir tarpeklių, urvų įvairovės, Dunojaus deltos, knibždėte knibždančios augalų, paukščių ir žuvų.
Nuotykių mėgėjams kraują kaitins viduramžių pilys, o dvasios klajūnus sustiprins senoviniai vienuolynai. Ši šalis dar nėra nublizginta, kaip visa Vakarų Europa, joje daug natūralios gamtos ir natūralių vietų, tačiau nėra abejonės, kad ji keisis, tad geriausias laikas keliauti ir viską pamatyti – dabar.
Juodkalnija. Kelionių vadovas (rusų kalba)
Kelionių vadovas po Juodkalniją iš serijos „Aplink pasaulį“. Norite geriau pažinti šalį? Pasijusti svetimame mieste lyg savas? Tuomet ši knyga puikiai tiks jūsų kelionėje.
Эмир Кустурица „Где мое место в этой истории? Автобиография“
Emiro Kusturicos autobiografija yra atviras ir spalvingas režisieriaus pasakojimas apie save.
Atrodo, kad Kusturica rašo scenarijų filmui, kuriame jis pats atlieka pagrindinį vaidmenį.
Ayse Kulin „Sevdalinka“
Knygoje „Sevdalinka“, bosnės Nimetos meilė dviem vyram – žurnalistui Stefanui ir savo vyrui Burchanui, – jos vidinė kova ir išgyvenimai susipina su XX amžiaus paskutinio dešimtmečio įvykiais Jugoslavijoje – respublikų atsiskyrimu, karu, bosnių kova už išlikimą. Karo žiaurumų, smurto, bosnių genocido kupina knyga atskleidžia, kaip taikiai sugyvenusios skirtingų tikėjimų tautos virsta priešais, pamynusiais bet kokį žmoniškumą, o du vyrai, mylintys tą pačią moterį, norėdami išgelbėti jos sūnaus gyvybę, tampa draugais.
Iš turkų kalbos vertė Galina Miškinienė.
Kristina Tamulevičiūtė „Pasakojimas apie vieną miestą“
Esė knyga „Pasakojimas apie vieną miestą“ iš Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos leidžiamos serijos „Pirmoji knyga“.
Koks jis, Sarajevas – miestas, patyręs tragiškus sukrėtimus? Kokį jį mato lietuvė, nuolat prisimenanti jame gimtuosius Šiaulius? Kokiu ritmu teka pasakotojos ir bosnių gyvenimas – jų kasdienybė, istorinė atmintis, dainos? Visa tai ir daugelį kitų dalykų atskleidžia šios esė, artimos novelėms.
„Gimiau 1989 metais Šiauliuose. Baigiau Vilniaus universiteto lietuvių filologijos ir slovėnų kalbos bakalauro studijas, šiuo metu Sarajevo ir Bolonijos universitetuose tęsiu demokratijos ir žmogaus teisių magistro studijas. Gyvenu Sarajeve. Pirmoji publikacija spaudoje – 2008 metais „Literatūroje ir mene“. Eilėraščių, esė ir grožinės literatūros vertimų iš slovėnų, kroatų ir bosnių kalbų publikavau „Gintaro lašuose“, „Naujojoje Romuvoje“, „Metuose“ ir „Šiaurės Atėnuose“, – apie save pasakoja knygos autorė Kristina Tamulevičiūtė.
Miloš Crnjanski „Kraustymaisi“
Miloš Crnjanski romanas „Kraustymaisi“ – tai romanas apie masinę migraciją.
Savo klajoklišku romanu „Kraustymaisi“ Miloš Crnjanski nukelia mus į praeitį, tiksliau, į 1744-ųjų pavasarį pelkynuose ir tirštuose rūkuose paskendusią Serbiją, į margą Dunojaus slėnio pasaulį.
Skaitytojui siūloma įdėmiai pažvelgti į dar nepažintą vidurio Europos istoriją, perteikiamą per žmonių likimus. Romane pasakojama vieno Habsburgų pajėgų karinio dalinio žygio istorija. Čia vaizduojamą serbų tautos kraustymąsi, laimės ir išganymo paieškas autorius sutapatina su žmogaus likimu, jo vidine kelione ir egzistencijos chaotiškumu.
Kraustymaisi, prasidėję toje vietoje, kuri nėra namai, ir pasibaigę grįžimu į svetimą žemę, pranoksta geografinę plotmę – tai lyg amžino ieškojimo simbolis, savęs ir savo vietos suvokimo pasaulyje būtinybė. Ir šiandien, praėjus 90 metų po romano išleidimo originalo kalba, kai senąjį kontinentą vėl užplūdo masinė migracija, ši tema tampa ypač aktuali ir tarsi matoma naujoje šviesoje.
Cikliškas veiksmas vystosi tarp tikrovės, prisiminimų, vizijų, sapnų ir gyvenimo apmąstymų. Gilūs trijų pagrindinių personažų charakteriai, sielos benamystės problema ir pasikartojantis beribio mėlyno apskritimo su žvaigžde simbolis leidžia šį istorinį romaną laikyti ir psichologiniu, ir metafiziniu, ir poetiškai filosofiniu.
Serbų literatūros klasikas Miloš Crnjanski (1893–1977) – vienas svarbiausių ir talentingiausių serbų kūrėjų. Avangardistas, poetas ir rašytojas, nepaklusęs žanrų apribojimams, rašęs ir romanus, ir poeziją, ir kelionių knygas. „Kraustymaisi“ – tai pirmasis šio autoriaus kūrinys, išverstas į lietuvių kalbą.
Milorad Pavic „Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“
„Vidinė vėjo pusė, arba romanas apie Herą ir Leandrą“ (1991) pripažintas geriausiu metų romanu Serbijoje. Jis parašytas veidrodiniu principu; šiame kūrinyje Hera ir Leandras, du magiški meilužiai, skiriami ne tik Helesponto sąsiaurio, bet ir dviejų šimtmečių, tiesiogine šio žodžio prasme susitinka knygos viduryje.
Rašytojas įkvėpimą ir savo kūrinio modelį aptiko tūkstantmečio senumo lyrinėje meilės istorijoje, kadaise papasakotoje gramatiko Museo.
Dubravka Ugresic „Skausmo ministerija“
Skausmo ministerija – romanas apie pabėgėlius, iš buvusios Jugoslavijos išvykusius ne savo noru. Pagrindinė romano veikėja, universiteto dėstytoja, buvo priversta išvykti iš Tėvynės, nes jos vyras – serbas. Amsterdame jų keliai išsiskiria, ji universitete dėsto studentams, irgi pabėgusiems iš buvusios Jugoslavijos.
Romanas apie išgyvenimus, kuriuos tenka patirti dėstant dalyką, netekusį prasmės. Ką apie visa tai mano studentai, dėstytojos bendraamžiai? Ar jiems būtina išsaugoti prisiminimus apie buvusią Tėvynę? O gal jie jau susitaikė su netektimis, susirado vietą po saule ir stengiasi pamiršti nemalonius išgyvenimus?
Danilo Kiš „Boriso Davidovičiaus kapas“
Danilo Kišas (1935, Subotica – 1989, Paryžius) – vienas iškiliausių XX amžiaus serbų rašytojų ir labiausiai į užsienio kalbas verstų Serbijos autorių. Už literatūrinius veikalus apdovanotas daugeliu tiek tuometinės Jugoslavijos literatūrinių premijų (tarp jų Andričiaus), tiek užsienio šalių: Italijos, Prancūzijos (Grand aigle d’or de la ville de Nice už viso gyvenimo literatūrinę veiklą), Vokietijos, Amerikos (Bruno Schulz Prize) ir kt.
Romanas „Boriso Davidovičiaus kapas“ (Grobnica za Borisa Davidoviča) parašytas 1976 metais, jį sudaro 7 novelės, siejamos siužeto. Montažo principu pasakojami istoriniai XX amžiaus pirmosios pusės Rytų Europos įvykiai (politinės apgaulės, išdavystės, žudynės). Kai kurios novelės parašytos kaip prasimanytos biografijos, kurių protagonistai susiduria su tikromis istorinėmis asmenybėmis: fikcija ir objektyvūs faktai mainosi, susilieja. Romane poetiškumas susipina su esė, groteskas susimaišo su parabole, jaučiama fantastinio realizmo dvasia.
Romanas išverstas į daugiau nei 20 pasaulio kalbų. Į lietuvių kalbą yra versta D. Kišo novelių, šio autoriaus romanas leidžiamas pirmą kartą.
Mate Matišić „Pomirtinė trilogija“
Mate Matišićius (g. 1965) yra vienas iš svarbiausių ir originaliausių šiuolaikinių kroatų rašytojų, jo populiarumą liudija vertimai į gausybę kalbų ir Europos teatrų repertuarai. Tai konvencijų nepripažįstantis autorius – ne vieną šokiruojantis, gąsdinantis ir piktinantis, o daug kam tiesiog nepatogus. Vienoje kūrybos sferoje neišsitenkantis talentas M. Matišićius yra ir puikus džiazo muzikantas, kompozitorius bei scenaristas.
Pomirtinę trilogiją – tris pjeses – „Pirma laidojami sūnūs“, „Moteris be kūno“ ir „Niekieno sūnus“ – sieja amžina mirties tema ir vis dar kraujuojančios karo išvargintų Balkanų tautų žaizdos. Nepakeliamo absurdo grimasos, sudaužyti likimai, gėdingiausios visuomenės ydos verčia žmogų nuolatos esmingai pasirinkti. Žmogus šioje trilogijoje turi – kad ir nepajėgdamas – suprasti besikeičiantį ir atšiaurų pasaulį. Ir jame gyventi su tokiais pat kaip jis. Arba ne.
Goran Vojnović „Jugoslavija, mano tėvynė“
Slovėnų poeto, scenaristo ir režisieriaus Gorano Vojnovičiaus romane „Jugoslavija, mano tėvynė“ pagrindinis herojus išsiunčiamas į kelionę laiku. Jis keliauja į šalį, kur ramų ir nusistovėjusį gyvenimą pakeitė sugniuždyti likimai ir sudaužytos viltys. Balkanų karo, vieno kruviniausių pastarųjų dešimtmečių karinių konfliktų, padarinius rašytojas pasakoja per vienos šeimos istoriją.
Vladanas Borojevičius sumanė į internetinės paieškos sistemą suvesti tėvo pavardę. Anuomet jis buvo Jugoslavijos liaudies armijos karininkas ir buvo manoma, kad jis žuvo kare. Tačiau tik pradėjęs ieškoti Vladanas suprato, kad praskleidė tamsų šeimos paslapties šydą.
Nusprendus leistis į tėvo paieškas, Vladanui tenka sukti laiką atgal. Jis grįžta į 1991 m., kur Balkanus krečia geografinės ir etninės takoskyros, kurios tarsi žaizdos negyja iki šios dienos. Ieškodamas tėvo, pagrindinis herojus sužino, kad šis kaltinamas karo nusikaltimais. Vladanas ima suprasti, kad jo šeimos tragedija glaudžiai susijusi ir su pačios Jugoslavijos griuvimu. Borojevičių šeimos istorija – tai pasakojimas apie tragišką likimą žmonių, kurie išvengė bombų, bet negalėjo pabėgti nuo karo.
Knygos autorių Goraną Vojnovičių įkvepia amerikietiški filmai, todėl karo ir jo nusikaltimų problema romane „Jugoslavija, mano tėvynė“ vaizduojama pagal visus kino kanonus. „Jugoslavija, mano tėvynė“ – tai kino režisieriaus ir scenaristo sukurtas kinematografiškas pasakojimas, sklandus ir įtraukiantis. Autorius tragišką šeimos likimą, tapatybės ir tiesos paieškas paverčia užtaisu, kuris nepaliks abejingų.
Slovėnas Goran Vojnovič – rašytojas, scenaristas ir režisierius, geriausiai žinomas dėl savo 2008 m. pasirodžiusio romano „Čefurji raus!“. Jam pasirodžius, šalies policijos pareigūnai net buvo pradėję bylą, tačiau kilus pasipiktinimui spaudoje, katinimai buvo panaikinti. Pirmoji jo poezijos knyga pasirodė 1998 m., vėliau buvo išleisti trys romanai ir vienas žiniasklaidos komentarų rinkinys.
Tea Obrecht „Tigro žmona“
Romanas „Tigro žmona“ – bene skambiausias 2011 metų literatūrinis debiutas. Jo autorė – jauna iš Balkanų kilusi JAV rašytoja Téa Obreht (Tėja Obrecht, gim. 1985 m.). Rafinuotai subtilia magiškojo realizmo ir Emiro Kusturicos filmus primenančio vaizduotės šėlsmo derme alsuojantis kūrinys, vos pasirodęs, išsyk patraukė kritikų dėmesį ir netrukus pelnė prestižinį Jungtinės Karalystės apdovanojimą „Orange Prize for Fiction“ (autorė tapo jauniausia šios premijos laureate per visą jos skyrimo istoriją), buvo nominuotas gausybei kitų apdovanojimų ir imtas versti į daugelį Europos bei pasaulio kalbų.
Romano veiksmas vyksta neįvardytoje, po ilgų karo metų atsigaunančioje Balkanų šalyje, intriguojantys dabarties įvykiai susipina su neįtikėtinais praėjusio amžiaus vidurio nutikimais. Jauna gydytoja Natalija sužino, kad paslaptingomis aplinkybėmis mirė jos senelis, su kuriuo nuo mažens ją siejo ypatingi santykiai. Prisiminusi jo pasakotas istorijas, Natalija įsitikina, kad prieš mirtį senelis ieškojo paslaptingojo „bemirčio“ – nemirtingo žmogaus ir nesenstančio klajūno. Mėgindama suprasti, kodėl jos racionalus ir pasakomis netikintis senelis leidosi į tokias paieškas, Natalija sužino neįtikėtiną „tigro žmonos“ istoriją: vieną žiemą Antrojo pasaulinio karo metais jo vaikystės kaime, užverstame sniegu ir neprieinamame net vokiečiams, įjunksta lankytis tigras, pabėgęs iš subombarduoto zoologijos sodo, o jį globoti imasi kurčnebylė mergina.
Užburiančiai pasakodama šeimos legendą, be kita ko, gvildenančią ir universalias netekties bei meilės temas, ir sumaniai megzdama kelių stebuklinių istorijų, – jos atrodo per daug magiškos, kad būtų tikros, – siužetus, autorė labai pagauliai ir gyvai atskleidžia šiurpų ilgų, įsisenėjusių konfliktų Balkanuose vaizdą.
Ismailas Kadaré „Pakirstas balandis“
Ismailas Kadaré (g.1936 m.) – žymiausias ir plačiausią tarptautinį pripažinimą pelnęs albanų rašytojas, daugelio literatūros premijų laureatas, įvairių akademijų garbės narys, Prancūzijos Garbės legiono ordino kavalierius; jo knygos išverstos į daugiau nei trisdešimt kalbų. Užaugęs Albanijoje viešpataujant pokario komunistiniam režimui, jis sugebėjo susikurti savitą išgyvenimo strategiją ir tapti pasaulinio garso literatūros įžymybe..
Naujausias Ismailo Kadaré romanas „Pakirstas balandis“ skirtas senajai rūsčiai ir negailestingai kalniečių Albanijai. Prakeiktuosiuose kalnuose retai išsimėčiusiuose kaimeliuose gyvena senajai papročių teisei – Kanunui besąlygiškai paklūstantys žmonės. Nežinantis pasigailėjimo Kanunas reguliuoja kiekvieną gyvenimo situaciją; gyvenimo, kuriame svarbiausia – garbė, svečio saugumas ir kraujas. Varganuose namuose tvyro baimė ir paklusnumas visagaliam kraujo keršto įstatymui. Žmonės karta po kartos žudo vieni kitus pagal visas Kanuno taisykles, ir nėra nė dienos be mirties.
Jaunasis Giorgas privalo atlikti savo pareigą – nušauti Kriekikių giminės vyrą. Po įvykdyto keršto jis turi trisdešimt dienų laisvės, o paskui priverstinis žmogžudys pats taps auka. Trisdešimt balandžio mėnesio dienų, kuriose telpa viskas: ne savo noru įvykdyta žmogžudystė, paklusnumas ir nebylus protestas prieš aklą Kanuno įstatymo galią, užgimstanti meilė gražuolei iš žemumų, su savo vyru rašytoju povestuvinei kelionei pasirinkusiems atšiaurius Albanijos kalnus, atšiaurūs aklini atsiskyrėlių bokštai ir kraujas.
Georgi Gospodinov „Natūralus romanas“
Georgi Gospodinovas (gim. 1968) – bene garsiausias šiuolaikinis bulgarų rašytojas, išpopuliarėjęs ne tik Bulgarijoje, bet ir toli už jos ribų. 1999 m. išleistas „Natūralus romanas“ sulaukė itin didelio kritikų ir skaitytojų susidomėjimo. Kritikai šį romaną pavadino „dešimtmečio emblema“, „šlovingiausiu dešimtojo dešimtmečio kartos romanu“. 1999 m. romanas gavo specialų nacionalinio konkurso Razvytije apdovanojimą kaip geriausias metų prozos kūrinys. Jis išverstas ir publikuotas JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Čekijoje, Lenkijoje ir kitose Europos šalyse.
Pasak literatūros tyrinėtojo B. Minkovo, kiekviena „Natūralaus romano“ recenzija neišvengiamai kebli – svarbūs dalykai išsakyti paties autoriaus, telieka juos surasti. Vientisas, chronologiškas G. Gospodinovo pasakojimas subyra į aibę fragmentų, skaitytojui tenka įdomi užduotis juos sudėlioti ir sujungti. Pasak kūrinio autoriaus, „mano noras nekuklus – sukurti romaną vien tik iš pradžių. Romaną, kuris nenutrūkstamai rutuliojasi, kažką pažada, pasiekia 17-ąjį puslapį ir prasideda iš naujo.“
Georgijus Gospodinovas (toks ir pagrindinio herojaus vardas bei pavardė) skiriasi su besilaukiančia žmona, tačiau „jos nėštumo autorius“ – ne jis. Pats rašytojas apie romaną sako štai ką: „Vieno vyriškio gyvenimas netikėtai sugriūva. Jis mėgina papasakoti apie savo gyvenimą, tačiau pasakojimo gija vis išslysta ir susipina su istorijomis apie tualetus, muses, bites ir Bibliją. Jo gyvenimas paslaptingai sutampa su kitų dviejų herojų likimais – redaktoriaus (jo bendravardis) ir pakvaišėlio sodininko (natūralistas). Kai asmeninis gyvenimas nenusiseka, jam telieka tapti istorijų rinkėju.“
Milorad Pavic „Antrasis kūnas“
Žymiausio mūsų laikų serbų prozininko, garsiojo „Chazarų žodynų“ autoriaus, savitos „magiškojo realizmo“ versijos kūrėjo, Milorado Pavičiaus naujausio romano herojai, trys serbų rašytojai ir trys jų gyvenimo moterys, gyvenantys XVIII amžiaus Venecijoje bei Vengrijoje ir XXI amžiaus Belgrade, mėgina įminti laimę, meilę arba sveikatą lemiančio akmeninio žiedo ir po mirties išliekančio antrojo žmogaus kūno paslaptį. M. Pavičiaus proza, kaip visada, kupina fantazijos ir netikėtų praeities interpretacijų, joje veikia ne tik žmonės, bet ir idėjos, o herojaus-pasakotojo mirtis nenutraukia nei pasakojimo linijos, nei tolesnio jo paties dalyvavimo siužete. Improvizuodamas mirties ir pomirtinio gyvenimo tema, pasitelkdamas „mirusį“ pasakotoją – savo alter ego – autorius apibendrina savo kūrybos idėjas ir kuria savitą meninį testamentą.
Marinos Abramovič „Eiti kiaurai sienas“
Atvira ir šokiruojanti garsios menininkės Marinos Abramovič autobiografija.
Marina Abramovič šiandien yra tarptautiniu mastu žinoma performansų menininkė. Jos pasirodymai glumina, šokiruoja ir verčia jaustis nepatogiai, o taip pat žavi atvirumu ir originalumu. Panašius jausmus gali sukelti ir knyga „Eiti kiaurai sienas“. Menininkės atsiminimai nepaliks abejingų, o moters gyvenimas bus įdomus net tiems, kurie nesidomi meno pasauliu.
Knyga iliustruota kokybiškomis nuotraukomis, kurios padės įsijausti į aprašomus performansus ir kitas detales.
Autorė nestokoja humoro jausmo, nevengia atvirauti, pasakoja apie savo idėjas ir jų įgyvendinimą. Marinos Abramovič performansai provokuoja, kviečia praplėsti savo mąstymo ir žmogaus kūno ribas. Skaitydami knygą sužinosite, kokiomis aplinkybėmis ji kūrė ir ką norėjo pasakyti savo menu. Kiekvienas pasirodymas apipintas asmeniškumų, patirčių, minčių ir interpretacijų.
Biografijoje „Eiti kiaurai sienas“ rašoma ir apie menininkės tėvus bei vaikystę. Autorės gimdytojai buvo komunistų partizanai, o kelis pirmuosius metus Marina praleido su itin religingais seneliais. Vėl perėjusi tėvų globon autorė buvo griežtai auklėjama motinos. Net jau suaugusi ir pradėjusi rengti meninius pasirodymus visoje šalyje, ji turėjo į namus grįžti iki dešimtos valandos vakaro. Autorė atskleidžia ir politines to meto Jugoslavijos peripetijas.
„Eiti kiaurai sienas“ – nepalaužiamos valios ir genialaus proto liudijimas, o tuo pačiu pasakojimas apie paprastą moterį, kuri nori būti išgirsta ir mylima. Todėl knygoje liečiamos pačios įvairiausios temos: intymumas, karas, iliuzijos, meilė, baimė, skausmas, bėgantis laikas, praeitis, moralė. Knyga rekomenduojama visiems, kurie domisi menu bei stipriomis, įdomiomis asmenybėmis ir jų gyvenimu.
Marija Abramovič rengia performansus visame pasaulyje. Ji yra bendradarbiavusi su žymiomis galerijomis ir įvairiomis garsenybėmis, tokiomis kaip Lady Gaga.
Marina Abramovič (g. 1946 m.) – iš Serbijos kilusi menininkė, pasaulį sudominusi performansų formatu ir pateikimu. Savo idėjas ji pristatė geriausiuose pasaulio muziejuose ir galerijose.
„Jos išskirtiniai darbai – labai asmeniški, galbūt dvasiški, be abejonės politiški. Ji veikiau kelia klausimus, nei pateikia atsakymus – apie intymumą, karą, moralę, gedulą, apgaulę, iliuzijas ir patį laiką. Šios svarbios temos atsispindi įtraukiančiuose memuaruose, o skaitytojas kviečiamas įveikti pojūčių ir idėjų sienas kartu su autore“, – teigia The Guardian.
Sudomino trumpas aprašymas? Rekomenduojame šią knygą įsigyti internetu, tikime, kad jus sužavės ir autorės gyvenimas, ir kokybiškas leidimas. Domina kiti žanrai? Pirkti online tikrai rasite įvairių skaitinių, kuriuose skaitytojus vilioja įdomūs veikėjai, painūs siužetai ar motyvuojantys patarimai. Norite apsipirkti pigiau? Būtinai užsukite į akcijų ir išpardavimų skiltį nes čia rasite geriausius kainų pasiūlymus. Išsirinkti leidinius paprasta, nes tereikia pasidomėti atsiliepimais ir apžvalgomis, o taip pat turinį bei apimtį įvertinti atsižvelgus į aprašymą, santraukas, puslapių skaičių. Nepamirškite pavartyti ir virtualių ištraukų!
Goce Smilevski romanas „Zigmundo Froido sesuo“
Goce Smilevski – vienas originaliausių šiuolaikinių Makedonijos rašytojų. 2003-iaisiais knyga „Conversation with Spinoza“ pripažinta geriausiu metų romanu Makedonijoje. Tačiau tarptautinį pripažinimą autoriui pelnė būtent „Zigmundo Froido sesuo“ , nuo pasirodymo 2007-aisiais jau išversta į daugiau nei 30 pasaulio kalbų.
1938 m. Viena. Mieste įsisiautėja naciai. Zigmundas Froidas, pasinaudodamas turimais ryšiais, gauna vizą, leidžiančią išvykti iš Austrijos, ir persikelia į Londoną. Kartu jis gali pasiimti ir artimuosius. Į sąrašą įtraukiamas Froido daktaras, tarnaitės, žmonos sesuo ir netgi šuniukas, tačiau jame vietos neatsiranda keturioms psichoanalizės tėvu tituluojamo neurologo seserims. Paliktos Vienoje jos patenka į kitą – į Terezino koncentracijos stovyklą ištremiamų žmonių – sąrašą.
Romane žymaus makedonų autoriaus Goce Smilevski išmonė persipina su paties Zigmundo Froido gyvenimo faktais, o pasakotojo vaidmuo patikėtas vienai iš seserų – Adolfinai. Knygoje puikiai perteikiamas to meto Europos visuomenės paveikslas, atspindimos jos gyventojų nuotaikos ir baimės. Čia sutiksite ne tik Froidų giminę, bet ir Frydrichą Nyčę, Vincentą van Gogą bei Gustavą Klimtą.
Na Košickej Turni. Ľudová Hudba Jána Berkyho-Mrenicu = Prie Košicės posūkio. Slovakijos liaudies ansamblis, meninis vadovas Ján Berky Mrenica. Vinilinė plokštelė, išleista 1977 m. Prahoje.
- Plokštelėje atliekamos slovakų liaudies dainos:
- Na Košickej Turni — A Stala Ja Na Našej Kapure
- Hej, Starala Še Moja Mila — Hej, Od Prešova
- Ani Še Mi, Ti Beťaru — Ic Dalej, Haničko
- Odam Še, Neodam — Ej, Čarni Ši Jak Cigan — Chodzili Bi Do Nas
- Mila Moja, Staň Hore — Už Som Še Oženil
- Znam Ja Jednu Zahradečku — Kapura, Kapura
- Chodzi Jančo — Poc, Dzifča, Na Tanec
- Zlamalo Še — Verchom, Mili, Verchom
Krása v dreve zakliata (Schönheit in Holz verzaubert. Beauté enchanté dans le bois. Beauty in wood) // Grožis, užburtas medyje.
Magdaléna Robinsonová (Fotografė), Juraj Langer (teksto autorius), Julia Svobodova (teksto autorius), Ľubomír Feldek (Įžanga).
Slovėnijos liaudies medžio dirbinių fotografijų albumas. Gausu spalvotų iliustracijų, yra įžanginis straipsnis.
Alexander Yossifov, Pancho Vladigerov, Nikolai Evrov – Concerto For Piano And Orchestra / Five Pieces For Piano, Op. 60
Vinilinė plokštelė išleista Bulgarijoje 1974 m.
Plokštelėje – bulgarų kompozitoriaus Alexander‘o Yossifov‘o concertas fortepijonui su orkestru (dirigentas Vassil Stefanov, pianistas Nikolai Evrov) ir kompozitoriaus Pancho Vladigerov‘o Penkios pjesės fortepijonui (Op. 60): Lullaby Funny, Story, The Sad Shepherd, Dramatic Episode, Bulgarian Dance (pianistas Nikolai Evrov).
Vo Vire. Čardášov
Vinilinė plokštelė išleista Bratislavoje 1973 m.
Slovėnų liaudies šokiai, rateliai ir dainos.
The „Pirin“ State Ensemble for folk Songs and dances. Дъpжaвeн Ансамбъл За Народни Песни И Танци „Пирин“ – Valstybinis liaudies dainų ir šokių ansamblis „Pirin“ (vinilinė plokštelė)
Plokštelėje slovėnų liaudies dainos ir šokiai: Pis’mo Tebe Prishlo; Pozabyl Ja Zhenit’sja; Melodii Dlja Tambury; Vernis’, Ogoltelyj; Snizu Edet Telezhka Raspisnaja; V Nashej Derevne; Oh Ty, Dimana; Poshel Jane Sandanski; Oh Ty, Paren’ S Pirina; Oj Sevda, Sevda; Janinka, Devon’ka Malaja; Kolokol’chik Zvenit; Byval Li Ty Vo Gorode Stambule; Zlata Moja, Zolotoe Jablochko; Sinok, Milyj Sinochek; Sprashivajut Menja, Matushka.
