Knygoje tiriamos XVI a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmečiais Vilniaus miestiečių bendruomenėje vykusių visuomeninių susidūrimų ištakos ir eiga, svarstomos jų pasekmės. Lyginami įvykiai Vilniuje ir kituose Vidurio Rytų Europos šiaurinės dalies miestuose. Viduramžių Vilniaus miestiečių bendruomenėje savivalda buvo aristokratinio pavidalo, taryba, pagrindinė savivaldos institucija, buvo sutelkta miestiečių bendruomenės aukštesniojo sluoksnio, patriciato, rankose.
Likusi bendruomenės dalis tolydžio stiprėjo ir XVI a. pirmaisiais dešimtmečiais ėmė siekti dalyvauti miesto savivaldos institucijos ir ypač miesto finansų priežiūroje. Yra užuominų, kad mieste galėjo kilti riaušės, bet ginčus sprendė valdovas Žygimantas Senasis. Jo sprendimu besivaidijančioms pusėms teko iš dalies nusileisti, taryba prarado kai kuriuos valdžios mieste svertus, o bendruomenė gavo teisę dalyvauti prižiūrint miesto finansus bei rengiant miesto gyvenimo taisykles. Bet miesto taryba liko patriciato rankose.
Pažymėtina, kad tuo pačiu metu regiono miestuose nuvilnijo bemaž tapatūs Vilniui visuomeniniai neramumai, tokia pati buvo jų dalyvių sandara bei siekiai. Bet tiesioginės įtakos Vilniaus miestiečiams nepastebėta, bene jauniausios Vilniaus miestiečių bendruomenės, savivaldos teises gavusios tik 1387 m., visuomeninė raida buvo itin sparti.
1522–1526/1536 m. visuomeniniai susirėmimai Vilniuje: ištakos, eiga, pasekmės / Zigmantas Kiaupa. – Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. – 163, [1] p.