„Tuo metu Lietuva priminė įsimylėjusį žmogų“ – taip filme „Kaip mes žaidėme revoliuciją“ kalbėjo šviesaus atminimo filosofas, eseistas, Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Leonidas Donskis apie Lietuvos istorijos laikotarpį XX a. 9 deš. antroje pusėje, kuomet šalyje vyko istorinės permainos – susikūrė Lietuvos Persitvarkymo sąjūdis ir buvo iškovota Nepriklausomybė. Šiemet 2018 – aisiais minimas Sąjūdžio trisdešimtmetis, tad šioje virtualioje parodoje kviečiame iš arčiau susipažinti su svarbiausiais įvykiais, vykusiais Sąjūdžio metu.
XX a. 9 deš. Sovietų Sąjungoje į valdžią atėjus M. Gorbačiovui buvo pradėta vykdyti perestroikos (pertvarkos) ir glasnostj (viešumo) politika. Pasikeitusi politinė situacija davė prielaidas kurtis nacionaliniams judėjimams buvusiose socialistinėse respublikose. Pirmoji susikūrė Lietuvos laisvės lyga, kurios iniciatoriai A. Terleckas, N. Sadūnaitė, V. Bogušis ir kt. 1987 m. rugpjūčio 23 d. surengė mitingą Vilniuje, prie Adomo Mickevičiaus paminklo, skirtą paminėti Molotovo-Ribentropo pakto metinėms.
1988 m. birželio 2 d. Vilniuje, Mokslų Akademijos rūmuose, įvyko diskusija „Ar įveiksime biurokratizmą“, o birželio 3-ą dieną 18-tą valandą Lietuvos mokslų akademijos centrinių rūmų salėje prasidėjo susirinkimas, kuriame buvo diskutuojama apie tolesnį krašto likimą. Į susirinkimą atvyko apie pusė tūkstančio žmonių. Šiame mokslo, meno ir kultūros žmonių susitikime buvo numatyti aptarti tokie klausimai : kultūros likimas, ekonominės pertvarkos, politiniai pokyčiai ir kita. Tačiau akademinius pasisakymus pakeitė audringos diskusijos apie to meto realybę. Pirmininkaujantis akademikas Eduardas Vilkas kelis kartus kvietė pereiti nuo politinių ir visuomeninių ginčų prie mokslinių pranešimų, kurie buvo numatyti tos dienos darbotvarkėje, bet pranešėjams ir auditorijai nepaklusus jo raginimams E. Vilkas paprašė skirstytis. Ypač prasmingai ir gan taikliai į pirmininkaujančio E. Vilko raginimus atsiliepė prof. Vytautas Landsbergis – „Mokslininkai turi laiko ieškoti objektyvios tiesos, o mes laiko labai daug jau praradę. Norime kažko konstruktyvaus, veiksmingo. Ne kada nors, o dabar. Mes niekada nesužinosim , ką mes galim, kol nepradėsim daryti . Tik konkretūs visuomeniniai veiksmai parodys ir mūsų valią, ir mūsų jėgą“. Galiausiai Zigmas Vaišvila pasiūlė įsteigti „Sąjūdžio iniciatyvinę grupę“, kuri vienytų jėgas. Kaip teigė pats Z. Vaišvila: „Toji iniciatyvinė grupė nepretenduos į vadovų vaidmenis. Tai būtų tiesiog pradžia, tad prašom siūlyti kandidatus“.
Į iniciatyvinės grupės sudėtį buvo siūlomi tie žmonės, kurie savo pasisakymais išreiškė asmenines pozicijas bei požiūrį dėl Lietuvos ateities. Už kiekvieną siūlomą kandidatą buvo balsuojama plojimais. Ne visi jų susilaukė tiek, kad galėtų tapti grupės nariu. Buvo išrinkti trisdešimt penki nariai: Regimantas Adomaitis, Vytautas Bubnys, Juozas Bulavas, Antanas Buračas, Algimantas Čekuolis, Virgilijus Čepaitis, Vaclovas Daunoras, Sigitas Geda, Bronius Genzelis, Arvydas Juozaitis, Julius Juzeliūnas, Algirdas Kaušpėdas, Česlovas Kudaba, Bronius Kuzmickas, Vytautas Landsbergis, Bronius Leonavičius, Meilė Lukšienė, Alfonsas Maldonis, Justinas Marcinkevičius, Alvydas Medalinskas, Jokūbas Minkevičius, Algimantas Nasvytis, Romualdas Ozolas, Romas Pakalnis, Saulius Pečeliūnas, Vytautas Petkevičius, Kazimira Prunskienė, Vytautas Radžvilas, Raimundas Rajeckas, Artūras Skučas, Gintaras Songaila, Arvydas Šaltenis, Vitas Tomkus, Zigmas Vaišvila, Arūnas Žebriūnas. O visi susirinkusieji salėje galėjo užsirašyti į Sąjūdžio rėmėjų sąrašus. Ir taip 1988 metų birželio 3-ą dieną gimė Sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Joje nepriklausomybininkų branduolį sudarė prof. muzikologas V. Landsbergis, architektas A. Skučas, fizikas dr. Z. Vaišvila, kompozitorius prof. J. Juzeliūnas, filosofas A. Juozaitis.
Diskusijos Mokslų Akademijos rūmuose, Vilniuje, akimirkos:
1988 metų birželio 14 dieną Vilniuje, Gedimino aikštėje, dalyvaujant Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams įvyko viešas masinių trėmimų minėjimas. Šio minėjimo metu buvęs partizanas Leonas Laurinskas pirmą kartą viešai iškėlė trispalvę.
Birželio 24 dieną, išlydint TSKP delegatus į XIX suvažiavimą, įvyko Sąjūdžio sušauktas mitingas Gedimino aikštėje, šio mitingo metu kalbėjo Sąjūdžio pakviesti TSKP delegatai: Algirdas Brazauskas, Kęstutis Zaleckas, LTSR užsienio reikalų ministras Vladislovas Mikučiauskas ir kiti.
Tą vakarą aikštėje, prie senosios muziejumi paverstos Katedros, dešimtys tūkstančių žmonių pirmą kartą išgirdo apie naujojo gyvenimo viltį ir Sąjūdį.
Kitas viešas Sąjūdžio organizuotas mitingas įvyko 1988 metų liepos 19 dieną Vilniaus Vingio parke. Kadangi tuometinė TSKP – CK vadovybė stengėsi visais įmanomais būdais blokuoti Sąjūdžio veiklą, tai mitingas buvo surengtas prisidengiant TSKP delegatų sutiktuvėmis. Tą dieną ne tik suplevėsavo trispalvė, bet ir pirmą kartą po 45 metų pertraukos viešai buvo sugiedotas Lietuvos himnas.
Didžiausias Sąjūdžio surengtas mitingas įvyko 1988 metų rugpjūčio 23 dieną. Tą dieną mitinge dalyvavo apie 250 tūkstančių žmonių. Mitingas prasidėjo nepaprasta ceremonija: į aikštę buvo įneštas vainikas, kuris buvo nupintas iš spygliuotos vielos, trispalvių juostelių bei juodojo kaspino. Nešant vainiką buvo sugiedota, prof. J. Juzeliūnui diriguojant, Maironio ir J. Naujalio „Lietuva brangi“.
Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio mitingų, eitynių ir suvažiavimų akimirkos:
Nuotraukos priklauso Baltijos fotografijos linijai bei yra saugomos Lietuvos centriniame valstybės archyve.
1988 m. liepos gale prasidėjęs Roko maršas per Lietuvą vyko jau antrąjį kartą, tačiau būtent 1988 m. vienas iš tikslų buvo remti naujai susikūrusį Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdį, todėl tai buvo masinis roko muzikos renginys kelyje už Nepriklausomybę.
Roko maršo akimirkos ir programa, kurioje išreiškiama parama Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžiui:
Nuotraukų šaltiniai:
- http://www.radikaliai.lt/garsas-sound/3133-neriaus-peciuros-fenomenas-interviu-be-uzuolanku
- http://www.babravicius.lt/rinkimai-2012/kaip-balsuoti/
- http://www.babravicius.lt/rinkimai-2012/kaip-balsuoti/
- http://zmones.lrytas.lt/tv-antena/2017/09/08/news/pamatyti-trispalve-i-roko-marsa-ateidavo-senoles-2478441/
- Nuotrauka saugoma Lietuvos centriniame valstybės archyve
- Roko maršo programa saugoma Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje
1989 m. rugpjūčio 23 d. minint penkiasdešimtąsias Molotovo – Ribentropo pakto metines, Sąjūdžio nariai sugalvojo unikalų reiškinį, kuris vėliau įgavo „Baltijos kelio“ pavadinimą – trijų Baltijos valstybių, Lietuvos, Latvijos ir Estijos piliečiai susikabino rankomis „Via Baltica“ magistralėje 650 km ilgio atkarpoje ir taip atkreipė viso pasaulio dėmesį.
Baltijos kelyje užfiksuoti kadrai:
