Vilniaus krašto tautinis kostiumas

Viena iš svarbiausių Europos Sąjungos regioninės politikos krypčių yra regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimas. Pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės kultūros išraiškos formos svarbą, Lietuvos Respublikos Seimas 2017 – uosius paskelbė tautinio kostiumo metais.

Kiekvieno regiono tautinis kostiumas išsiskiria jam būdingais bruožais – savitu spalvų koloritu, drabužių sukirpimo bei pasiuvimo formomis bei įvairių puošybių elementais. Šioje parodoje eksponuojami išskirtinai Vilniaus kraštui būdingi tautiniai kostiumai ir jų detalės, taip pat dėmesys skiriamas vilniečių mezginiams bei jų raštams.

Vilniaus krašto tautiniai drabužiai yra puošnūs ir iškilmingi. Juose daug siuvinėjimų ir rinktinių raštų. Drabužiai šviesių spalvų.

Vilniečių drabužių marškiniai dažnai siuvinėti kiauraraščiu arba užausti rinktiniais raštais. Raštai gali būti raudonos, mėlynos, žalios spalvos. Jais puošiami marškinių rankovių galai ir rankogaliai, perpetės, krūtinė.

Vilniaus krašto drabužių sijonai kiek panašūs į dzūkių. Jie būna šviesūs, skersadryžiai su išilginiais padryžėliais. Dugnas gali būti melsvas, pilkas, rausvas. Šiame dugne dažnai yra keli stambesni rinktinių raštų dryžiai. Raštų spalvos gali būti raudonos, rusvos, žalios. Sijonai siuvami raukti.

Prijuostės siuvamos iš puošnios baltos medžiagos, užaustos skersiniais dryžiais. Prijuostės apačioje paprastai eina plati, rinktinių raštų juosta. Virš jos – kelios siauros rinktos arba siuvinėtos juostelės. Juostų spalvos prijuostėse gali būti raudonos, geltonos, mėlynos. Apačioje prijuostės užbaigiamos kutais, o dažniau prisiuvami balti arba spalvoti mezginiai. Prijuostės gali būti ir vien tik siuvinėtos kiauraraščiu. Viršuje prijuostės rauktos.

Vilniečių liemenės dažniausiai būna sijono spalvų – dvispalvės ir daugiaspalvės. Liemenių medžiaga būna skersadryžė arba languota. Tarp dryžių ir langų išrenkamos, iškaišomos, išsiuvinėjamos sudėtingos žvaigždutės. Liemenėse spalvos būna įvairios: melsvos, rudos, raudonos, pilkos, mėlynos ir pan.

Liemenė žemiau liemens turi aštuonis pridurtus vienas ant kito užeinančius skvernelius. Priekyje liemenė iškerpama trikampiu, smaigaliu į viršų arba į apačią. Iškirptame trikampyje įstatomas, pvz., rausvo šilko trikampis, per kurį pertrauktos trys medžiagos juostelės. Juostelės susegamos didelėmis metalinėmis sagtimis, sagėmis arba sagomis.

Vilniečių merginų kasinyčia  – karūna padaroma iš liemens medžiagos, sudėstant ją karbuotu vainikėliu pakaitomis su balto šilko trikampėliais. Trikampėlių pakraščiai santytai apmezgami spalvotais ar sidabro siūlais, puošiami austine juostele ir pan. Prie kasinyčios prisiuvami du balti rinktiniai kaspinai. Be kasinyčios, merginos nešioja siaurą, apmegztą galioną.

Daug puošniau galvas puošia vilnietės moterys. Jos nešioja įvairius kykus, kepuraites, skarutes, galvaraiščius, o dažniausiai brangią ir puošnią antkaktę.

Vilnietėms yra būdingas kelių eilių gintaro arba dažniau koralų karolių nešiojimas.