Vienos knygos paroda: „Pasaulio muzikos instrumentai“
Vienos knygos paroda: „Pasaulio muzikos instrumentai“
Šią savaitę Muzikos ir meno skaitykloje pristatome knygą „Pasaulio muzikos instrumentai“.
„Yra žinoma, kad Europoje muzikos instrumentai egzistavo dar prieš 25 000 metų. Pirmaisiais instrumentais žmogus norėjo sustiprinti tą ritmą, kurį sukurdavo plodamas rankomis arba trypdamas kojomis. Senieji instrumentai – dažniausiai naudoti signalizuoti ir apeigoms atlikti – buvo daromi iš kaulo, akmens, medžio, molio, o vėliau ir iš metalo.“
Per visą istoriją tik nedaugelyje knygų buvo mėginama atvaizduoti žmogaus išradingumą ieškant muzikuoti tinkamų objektų. Mykolo Pretorijaus (Michael Praetorius) „Syntagma Musicum“, išleistas 1618 m., yra pirmas svarbus didesnis veikalas, apžvelgiantis daug instrumentų, ir pateikiantis jų dokumentaciją. Tačiau jo žinios apsiribojo vien Europa. Šiandien, žinoma, galime aprašyti daugybę instrumentų pavyzdžių iš visų pasaulio kampelių.
XVIII a. antroje pusėje ir XIX a. pavieniai kolekcionieriai ėmė rinkti muzikos instrumentus. Nors instrumentų kilmė ir aprašas dažnai nebūdavo tinkamai dokumentiškai pagrįsti, šie instrumentai tapo pagrindine puikių kolekcijų, saugomų didžiuosiuose pasaulio muziejuose, dalimi. XX a. buvo stengiamasi visus šiuos instrumentus suklasifikuoti. Šioje enciklopedijoje remiamasi Ericho fon Hornbostelio (Erich von Hornbostel) ir Kurto Zachso (Curto Sachs) sistema, kuri grupuoja instrumentus pagal garso išgavimo būdus.
Instrumentų įvairovė net atskiroje grupėje yra neįtikėtina: pavyzdžiui, joje galime rasti ir paprastą alavinį švilpuką, ir didžiuosius bažnytinius vargonus. Galbūt ir keista, kad dvidešimtajame, technologijų, amžiuje tradicinis piešimo būdas pasirodė esąs aiškiausias vaizdavimo metodas. Pasinaudodami tikrais instrumentais arba piešinių, iliustracijų aprašymais, dailininkai sugebėjo perteikti tikslias formų, puošmenų ir skambėjimo detales. Daug kur pateikiami žmonių paveikslėliai, vaizduojantys grojimo pozicijas bei instrumentų santykinius dydžius. Iliustracijas papildo trumpi, aiškūs, daug informacijos skaitytojui pateikiantys tekstai. Prie simfoninio orkestro instrumentų pateikiamos lentelės su papildoma medžiaga.
Paskutinieji enciklopedijos skyriai į muzikos instrumentus leidžia pažvelgti kiek kitaip. Čia instrumentai vaizduojami atsižvelgiant į geografinį jų pasiskirstymą, istorinius periodus ir pagal tai, kokias grupes jie gali sudaryti. Knygos pabaigoje pateikiamos trumpos muzikos instrumentų raidai svarbių asmenybių biografijos.
Taip pat parodoje:
Paliulis Lietuvių liaudies instrumentinė muzika;
Juodelė Muzikos instrumentų karalijoj;
Baltrėnienė, R. Apanavičius Lietuvių liaudies muzikos instrumentai;
Baika Akordeono mokykla;
Tarnauskaitė – Palubinskienė Kanklės lietuvių etninėje kultūroje;
Pr. Stepulis Kanklės;
Mokytojo kanklės;
Velička Kanklės mano rankose;
Kaknavičiūtė Armonikos tipo instrumentai;
Vingrys Vienos armonikos, Peterburgo armonikos, koncertinos ir bandonijos;
Kiškytė Styginiai instrumentai;
Kirdienė Smuikas ir smuikavimas lietuvių etninėje kultūroje;
Capone Grokime gitara. Akustinės ir elektrinės gitaros pradžiamokslis;
Capone 501 gitaros akordas. Iliustruoti roko, soul, kantri, džiazo, klasikinės muzikos akordai;
Daugirdas Šiuolaikinės gitaros pradžiamokslis;
Gricius Smuikavimo dėmenys;
Aleknaitė- Bieliauskienė Pasakojimas apie būgnus;
Lennon Klavišinių instrumentų akordų knyga;
Almonaitis Fortepijonas ūkininko troboje;
Noad Playng the guitar;
Musical instruments of the world;
Musical instruments of the western world.