„Prieglobsčio sistema Lietuvoje“ – Ilmos Skuodienės paskaita Pilaitės bibliotekoje
„Prieglobsčio sistema Lietuvoje“ – Ilmos Skuodienės paskaita Pilaitės bibliotekoje
- 2016-11-24
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos Renginių Archyvas
Lapkričio 23 d. Pilaitės bibliotekoje vyko projekto „Priimti Negalima Grįžti“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, ketvirtasis renginys – Lietuvos Carito atstovės Ilmos Skuodienės paskaita „Prieglobstį gavusių užsieniečių socialinės integracijos modelis Lietuvoje“. Ilma Skuodienė – Vilniaus arkivyskupijos Caritas Užsieniečių integracijos programos vadovė, su prieglobsčio prašančiais užsieniečiais dirbanti 13 metų.
Paskaitos metu I. Skuodienė pasakojo apie prieglobsčio sistemą Lietuvoje. Pabėgėlių tema aktuali Lietuvoje tapo tik po Sirijos konflikto, ES sutartimi Lietuvai įsipareigojus priimti 1105 prieglobsčio prašančius asmenis. Paskaitoje buvo aptrati pabėgėlių ir imigrantų skirtumai. I. Skuodienės teigimu, lengviausiai suprasti skirtumą galima asmeniui uždavus klausimą: per kiek laiko susidėjai daiktus? Paprastai žmogus bėgantis, vejamas iš savo tėvynės, tai padaro per kelias dienas, kartais – per kelias valandas, o imigrantai apsisprendžia patys, planuoja kada ir kokiu tikslu vyks į kitą šalį. Prieglobstis Lietuvoje teikiamas nuo 1997 m., o 2016-07-31 statistiniais duomenimis per visą laiką pabėgėlio statusas suteiktas 240 asmenims, o papildoma apsauga – 1306 asmenims. I. Skuodienė susirinkusiųjų klausė, ar tai jiems atrodo didelis skaičius per beveik dvidešimt metų.
Paskaitoje buvo aptarta visa prieglobsčio procedūra nuo prašymo pateikimo galimybių, apgyvendinimo, švietimo, iki integracijos įvairiose gyvenimo srityse. Prieglobsčio prašymų nagrinėjimo procedūra trunka nuo 3 iki 6 mėnesių. Pateikus prašymą, asmenys apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre, Pabradėje arba savo pasirinktoje vietoje, bet kol kas – tik savomis lėšomis. Gyvenantiems šiame centre yra taikomi tam tikri saugumo apribojimai, pavyzdžiui, iš centro galima išeiti tik 24 valandoms, kiekvienas išėjimas ir įėjimas į teritoriją yra pažymimas. Išnagrinėjus prašymą prieglobsčio prašantys užsieniečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje, kur nebėra apribojimų. Tačiau I. Skuodienės teigimu, jau ilgą laiką yra diskutuojama, ar Rukla tinkama vieta gyventi prieglobsčio prašantiems asmenims. Juk tai karinis miestelis, kuriame šiuo metu tarnauja kariai, vyksta mokymai ir pan., ar gerai tokioje aplinkoje gyventi žmonėms bėgantiems iš karo? Pagal šiuo metu esančią tvarką, po 3-4 mėn. užsieniečiai turi būti perkeliami į savivaldybes ir integruotis į kasdienį gyvenimą. Šiuo atveju, integraciją organizuoja Vilniaus arkivyskupijos Caritas, Lietuvos Raudonasis kryžius, Klaipėdos socialinių paslaugų centras. I. Skuodienė minėjo, kad pastaraisiais metais prisideda ir kitų miestų įstaigos dirbančios su socialine integracija.
Paskaitoje plačiau buvo nagrinėjama ir pati integracija, kaip vyksta dialogu paremtas procesas tarp naujai atvykusio ir priimančios bendruomenės. Vilniaus arkivyskupijos Caritas padėjo integruotis daugiau nei 200 asmenų. Daug dėmesio I. Skuodienė skyrė iššūkiams laukiantiems skirtingose integracijos srityse. Tarp aktualiausių galima išskirti kalbinius įgūdžius, kurie yra didelis iššūkis tiek atvykusiam asmeniui, tiek priimančiai aplinkai, taip pat būsto nuomos, kai susiduriama su priešiška išankstine nuomone, ir darbo santykių, kuomet atvykę užsieniečiai negali pateikti savo kvalifikaciją įrodančių dokumentų ir yra priversti dirbti mažai apmokamą, nekvalifikuotą darbą.
Paskaitos pabaigoje I. Skuodienė pateikė rekomendacijas Pilaitės bendruomenei, tačiau šie patarimai galėtų būti taikomi bendrai visose bendruomenėse. Jos teigimu kiekvienas atvejis yra individualus ir niekuomet nereikėtų skubėti daryti išvadų. Reikėtų įtraukti naujus bendruomenės narius į bendrą veiklą ir nepamiršti, kad abiems pusėms tai yra iššūkis.
Diskusijos metu dalyviai kalbėjo apie prašymų nagrinėjimo procedūros laiko sutrumpinimo galimybes, prašymų atmetimo priežastis, kaimyninių šalių patirtį, domėjosi, kodėl vienų šalių gyventojai yra priskiriami pabėgėliams, o kitų – ne.