Paroda „Lietuvos miestai ir miesteliai“ muzikos ir meno skaitykloje
Paroda „Lietuvos miestai ir miesteliai“ muzikos ir meno skaitykloje
- 2017-10-17
- Autorius: Administratorius
- Kategorija Naujienos
Kviečiame apsilankyti Vilniaus centrinės bibliotekos (Žirmūnų g. 6) Muzikos ir meno skaitykloje (I a.), kurioje veikia paroda „Lietuvos miestai ir miesteliai“.
Parodoje pristatome knygas apie Lietuvos miestus: sostinę, didelius miestus, uostus, kurortus, miestelius.
Parodos tikslas – supažindinti su didelių miestų ir mažų miestelių įvairove, parodyti jų grožį ir išskirtinumą, atskleisti knygų apie urbanistiką turinį bei pasigrožėti fotografijomis.
Ypatingą dėmesį atkreipiame į keletą dokumentų, papildančių parodos turinį, tai – „Vilniaus bažnyčios: 33 virtualios panoramos 360×360“ DVD formatu, kitas DVD komplektas nors ir ne lietuviškas, bet tiesiogiai siejasi su pavyzdiniais miestais. Tai 4 DVD „Architecture in Switzerland“. Norime praplėsti lankytojų akiratį, supažindinti su įvairiomis informacijos laikmenomis ir suteikti galimybę palyginti Lietuvos ir užsienio miestų plėtojimo patirtį.
Lietuvoje gyvenvietės skirstomos į miesto gyvenvietes (miestai) ir kaimo gyvenvietes (miesteliai ir kaimai):
• miestai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios daugiau kaip 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip 2/3 dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse. Lietuvoje yra 103 miestai, iš kurių didžiausias – Vilnius;
• miesteliai yra kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai – iš viso Lietuvoje yra apie 300 miestelių.
Šiek tiek istorijos: Lietuvoje miesto užuomazgos (protomiestai) atsirado IX a. – X a. Dalis svarbesnių – Vilnius, Kaunas, Kernavė, Merkinė, Veliuona išaugo prie pilių iš priešpilių ir papilių, kur kūrėsi amatininkai ir prekybininkai. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės krikščioniškoje dalyje tai buvo Gardinas, Lyda, Naugardukas, Vokiečių ordino valdžioje – Klaipėda.
Daugelis mažesnių miestų buvo agrarinio pobūdžio, jų bendruomenės silpnos, todėl šie miestai funkcijomis (iš dalies) ir vaizdu (beveik) neatitiko tuometinio Vakarų Europos miesto modelio. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštytėje tokie miestai atsirado tik po 1387 m., kai Vilniui buvo suteikta Magdeburgo teisė. Iš dalies dėl to kai kurie istorikai Lietuvos miestų pradžią atkelia į XIII a. – XIV a., ją sieja su valstybės atsiradimu ir krikščionybės įvedimu.
XXI a. Lietuvos miestai plėtojami Europos pavyzdžiu. Tai visai naujas etapas, grindžiamas vakarietiškais architektūros vystymosi principais.
1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai. 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.
Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai.
Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis 2017 m. Lietuvoje yra 103 miestai.
• Didžiausi Lietuvos miestai 2013 m. (pagal gyventojų skaičių):
1. Vilnius – 527 930 gyv.
2. Kaunas – 307 498 gyv.
3. Klaipėda – 158 891 gyv.
Paroda veiks visą spalio mėnesį.