Apie save ir kūrybą:
Gimiau 1965 metais dailininkų šeimoje. Gyvenu Palangoje – čia lankiau vaikų darželį, mokiausi vidurinėje mokykloje. Po to puikūs penkeri metai Vilniaus universitete, kur Istorijos fakultete studijavau bibliotekininkytę ir bibliografiją. Universitetas, man, kaip ir kitiems absolventams, davė ne vien akademinį išsilavinimą, o ir galimybės pažinti Vilniaus kultūrinį gyvenimą. 1988 metais grįžau į Palangą ir du dešimtmečius dirbau Palangos viešojoje bibliotekoje. 2015 metų pavasarį mane pakvietė Palangos gintaro muziejus, sutikau ir džiaugiuosi.
Dirbdama bibliotekoje pradėjau kurti – pirmi kūriniai buvo knygų žymekliai. Surengiau ne vieną skirtukų parodą įvairiose Lietuvos bibliotekose. Jie Palangos viešosios bibliotekos dėka įsiamžino 2013 metais išleistoje knygoje „Takai per kopas: Palangos literatų kūrybos rinktinė“. Kolegos ir draugai sakydavo – sukurki ką nors didesnio formato.
Taigi pabandžiau – 2016 metų pavasarį Palangos bibliotekoje surengiau grafikos darbų parodą „Miglės dėlionė“. Šioje parodoje darbai, pristatyti „Šventosios žemės atminties ženklų“ projekte (Smėlio vėriniai, Laiko sluoksniai, Delčios laimikis, Pajūrio būtybės), neseniai sukurti (Lygiadienis, Atspindys, Vienatvė, Bendrystė) bei Palangos parko ir Gintaro muziejaus įkvėpti (Ateiviai išpreities, Lengvai)-jau didesnių matmenų.
Tačiau minimalizmas man lieka artimesnis – tai darbai iš serijos DĖLIONĖ. Visi šie kūriniai atlikti kartono raižinio technika. Storesnis popierius ar kartonas yra paklusnus – iš jo pasigaminu klišę, padengiu spaudos dažais ir spaudžiu rankomis. Labai panašu į lino raižinio techniką (Raidžių dėlionė), tik kartonas jautresnis.
DĖLIONĖSE nesiūlau ieškoti visuotinai žinomų ženklų ar simbolių. Mano dėlionės susikūrė iš įvairių vaizdinių ir jausenų interpretacijų. Gera žaisti mažais elementais, juos įvairiai sugrupuojant. Kviečiu žiūrovus minyse kitaip sudėlioti. O Raidžių dėlionės raides galite lengvai pastumdyti. Juk Gyvenimas taip pat yra DĖLIONĖ, sudėta iš įvykių, aplinkybių, susitikimų, sprendimų, ašarų ir šypsenų.
Grafika ir jos technikos neatsitiktinai pasirinktos. Šių gudrybių mokausi Mamos, žinomos grafikės Gražinos Oškinytės-Eimanavičienės, dirbtuvėje. Taigi savo mokytoja ir parodos kuratore drįstu vadinti dailininkę Gražiną.
Mano Tėtis, Kaune gyvenantis ir kuriantis skulptorius Juozas Ruzgas, kartono atspaudus pavadino mažais bareljefais. Neatsitiktinai ši paroda 2016 metų rudenį buvo eksponuojama Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje – iš Utenos krašto kilę Tėčio tėvai Ruzgai.
Parodą pristatyti Vilniuje paskatino romantiški studijų prisiminimai ir sostinėje dirbančios kursiokės. Dėkoju Vilniaus savivaldybės centrinei bibliotekai už puikias galimybes. Parodą ta proga papildžiau naujais darbais Vartai, Indėnų vasara, Tėkmė.
Man smagu kurti, noriu tikėti – Jums bus smagu žiūrėti.
Miglė Ruzgaitė-Jonaitienė
