Tomas Zanas (1796-1855) – poetas, filosofas, Filomatų ir Filaretų draugijos vienas iš steigėjų ir puoselėtojų, Filaretų draugijos prezidentas. Vilniaus centrinė biblioteka parengė virtualią parodą 220-osioms jo gimimo metinėms paminėti. 1999 m. vienam iš Vilniaus savivaldybės centrinės bibliotekos filialų suteiktas Tomo Zano pavadinimas.
Zanas buvo artimas Adomo Mickevičiaus bičiulis. Filomatų mėgtas balades, pirmasis pradėjo rašyti Tomas Zanas. Ankstyvosios jo baladės nebuvo labai vykusios, populiaresni – trioletai. T. Zanas kritiškai vertino savo literatūrinius sugebėjimus:„ Adomas, poetas iš prigimties ir pašaukimo. Mane varžo matematikos šaltumas“.
Tomas Zanas gimė 1796 m. gruodžio 21 d. Minsučiuose (Miasata), netoli Molodečno miesto Baltarusijoje, bajorų Karolio ir Kotrynos Dilevskių Zanų šeimoje. Pradinį išsilavinimą gavo namuose. Nuo 1807 m. mokėsi Minsko, vėliau – Molodečno gimnazijoje, netoli kurios Tomo Zano tėvai turėjo dvarą. 1815 m. įstojo į Vilniaus universitetą fizikos-matematikos fakultetą. Studijas universitete baigė 1820 m. magistro laipsniu. Dirbo mokytoju mergaičių pensionatuose Vilniuje, toliau klausėsi įvairių paskaitų universitete. Vienas iš Filomatų steigėjų, Filaretų draugijos steigėjas. Priklausė Vilniaus masonams (pasivadinęs senovės lietuvių pagonių dievo Goniklio vardu), „Nenaudėlių“ (lenk. szubrawcy) draugijai. Carinės Rusijos valdžiai susekus Vilniaus slaptuosius ratelius, 1823 metų spalio 23 d. Tomas Zanas buvo suimtas ir kalinamas Lukiškių kalėjime. Jam buvo paskirta didžiausia studentams skirta bausmė. Teismo nuosprendžiu Tomas Zanas nuteistas metams tvirtovės ir nuolatiniam gyvenimui Rusijoje, ištremtas prie Uralo į Orenburgą. Tyrė Uralo aukso ir naftos išteklius, mineralus, įkūrė Orenburgo muziejų ir jam vadovavo, sudarė Uralo geologinį žemėlapį. 1824 m. rugsėjo mėnesį Orenburge Tomas Zanas susitiko su mokslinę ekspediciją į Uralą ir Kaspijos jūros pakrantę vykdžiusiu Aleksandru Humboldtu. 1837 m. Tomui Zanui buvo leista palikti Sibirą. 1839 m. persikėlęs į Peterburgą dirbo Kalnų institute bibliotekininku, daug dėmesio skirdamas Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos geologiniams tyrinėjimams. 1841 m. grįžo į Vilnių. Nuo 1845 metų gyveno nuosavame Kochačino dvare (netoli Oršos). Čia ūkininkavo, rašė. 1846 m. spalio 29 d. vedė Brigitą Švietožecką (1819-1900). Mirė 1855 m. liepos 19 d., palaidotas Smalėnuose (Baltarusija).
Nuo XIX a. pabaigos iki 1924 m. Tomo Zano vaikaičiai valdė Žemosios Panemunės ir iki 1940 m. Dūkšto dvarus, kuriuos įgijo vedybų keliu. O Gelgaudiškio ir Ilguvos dvarus – administravo.
Tomo Zano tardymo byla Nr. 1538
Lietuvos valstybės istorijos archyvas, 1824 m. fondas 567, apyrašas 2
Keliautojas Tomas Zanas
Tomo Zano pėdsakais
Tomo Zano baladės:
- „Tvardovskis“
- „Bekesh“
- „Svitjazio ežeras“
- “Čigonė“
Komedija „Graikiški pyragėliai“ (1817)
Poema „Tabakinės mirtis“.
Lietuvos literatūros antologija
Judita Vaičiūnaitė „Šaligatvio pienės“
Adomas Mickevičius „Poezijos rinktinė“
Regimantas Dima „Vilniaus plovas“
Tomas Zanas aprašomas lietuvių autoriaus Regimanto Dimos 2015 m. išleistame romane „Vilniaus plovas“. Ištrauka iš knygos:
„Vilnius buvo gražiausias miestas ir anais laikais, kai jaunutis Tomas Zanas atvyko studijuoti į universitetą. Studentų tada būdavo visokių, mat policija neturėjo teisės sulaikyti į universiteto sąrašus įtrauktų asmenų. Ir studentas Vilniuje visada buvo išskiriamas iš miestiečių minios. Kitoks, geresnis. Tomas Zanas buvo tikras studentas, tas, kuris norėjo mokytis, savo žiniomis praturtinti kraštą. Iš rytinio Lietuvos pakraščio atvykusiam Tomui pirmos dienos mieste buvo kaip musulmonui chadžas į Meką. Jaunuolis slankiojo išsižiojęs, nors panašaus stebuklo savo gyvenime kaip tik viltingai laukė. Vaikščiojo ratais, kaip dera ištikimam musulmonui aplink savąją Kaabą – miestą ir universitetą. Tą netveriantį širdyje jaunuolio džiaugsmą galų gale suradus savo intelekto vertą vietą gyvenime greitai pastebėjo visi aplinkiniai.“
Literatūra apie Tomą Zaną
- Milosz, Czeslaw. Abėcėlė.- Vilnius, 2012.-323 p.
- Dunajowna, Marja. Tomasz Zan: Lata Universyteckie. -Wilno, 1933. – 283 p.
- Gawalewicz, Marian. Poeta promienisty: z filaretskiej twórczości Tomasza Zana.- Warszawa, 1911.- 125 p
- Ostrowska, Stanislawa. Tomasz Zan. Pruszków : Samopomoca Uczniowska Gimnazjum im. Tomasza Zana, 1927. – 46 p.
Laiškai publikuoti Archiwum Filomatów. Cz. 1: Korespondencja. 1815–1823 / Wyd. J. Czubek. Kraków, nakł. Akademii Umiejętności i Towarzystwa dla Popierania Wydawnictw Akademii, 1913. T. 1, 3.
Saugomi Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje.
Laiškai Jonui Čečiotui
Laiškai Adomui Mickevičiui
1921 m. įsteigtai Vilniaus masonų ložei suteiktas Tomo Zano pavadinimas.
1922 m. liepos 19 d. Tomo Zano vardu pavadinta Vilniuje iki 1936 m. veikusi Valstybinė vyrų mokytojų seminarija.
Plačiau čia:
Medalionas
Rapolo Slizienio sukurtas Tomo Zano medalionas,1854. Gipsas.
Vilniuje yra Tomo Zano vardu pavadinta gatvė (Pavilnio seniūnijoje)
Vilniaus m. savivaldybės biblioteka (Šv. Stepono gatvė 23)
