PRAĖJĘS RENGINYS. Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš buvau malalietka“ pristatymas
PRAĖJĘS RENGINYS. Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš buvau malalietka“ pristatymas
Prasideda:
2019-04-23 18:00Baigiasi:
Vieta:
Tomo Zano biblioteka |
Balandžio 23–29 d. prasideda Nacionalinė Lietuvos bibliotekų savaitė. 19-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės šūkis „ATEIK – SUŽINOK IR IŠMOK“. Kviečiame dalyvauti bibliotekų renginiuose.
Bibliotekų savaitės renginys: Balandžio 23 d., antradienį, 18.00 val. Virginijos Kulvinskaitės knygos „Kai aš buvau malalietka“ pristatymas Tomo Zano bibliotekoje (Šv. Stepono g. 23).
„Kai aš buvau malalietka“ – tai pirmoji lietuviška knyga iš moters perspektyvos pasakojanti apie keistą ir vis labiau kultinį statusą įgaunantį dešimtąjį dešimtmetį. Knygos autorė – Virginija Kulvinskaitė (Cibarauskė, gim. 1983 m.) – žinoma literatūros kritikė, poetė, apsigynusi daktaro disertaciją literatūros srityje. Knygos pasakotoja – filologė, labiau už bet kokį pasaulio meną vertinanti autentiškas patirtis.
Jauna moteris, išaugusi iš vėjavaikės mergaitės, kalba apie save ir savo draugus, mamą, dėstytojus. Visos istorijos įvyko iš tikrųjų, bet ne visos nutiko pačiai autorei. Vienos papasakotos beveik taip, kaip buvo, kitos – retušuotos. Kai kam ši knyga galbūt padės iš naujo priimti savo istoriją – drąsiai, lengvai, gal kiek valiūkiškai, bet oriai. Tai tapatybė, kuri netelpa į tradicinius įvaizdžius. Jokio sentimentalumo. Jokios patetikos. Tai Vilnius, kurio gatvės ir pastatai tampa kertiniais atminties žemėlapių taškais.
Ši drąsi knyga – tai jaunos moters išgyvenimo mokykla: svarbiausia per daug neimti į galvą. Tai tarsi nuoširdus pasakojimas geriausiam draugui apie viską, kas buvo, apie tai, ką jautei. Šios knygos skaitymas – tai ir grįžimas į savo patirtį, netgi nemalonių dalykų apmąstymas be anksčiau išgyventos kaltės ar savigailos. Tai radikalaus atvirumo stilistika, papuošta sodriu Vilniaus žargonu.
„Kai aš buvau malalietka“ yra prie tikrovės priartėjantis šiandieninis romanas. Tai ir žanras, ir pareiškimas. Šiandien reikia stereotipus griaunančių pasakojimų. Autentiškas tonas ir išgrynintas vilnietiškas žargonas. Išbaigta koncepcija ir forma. Preciziškai nugludintų istorijų tikroviškumas. Šiandien jau esame pasiruošę tokiai literatūrai. Nes reikia rašyti apie viską. Reikia rašyti taip, kaip gyveni. Tai šiandieninė lietuvių literatūra.