Leidiniai apie Vilnių ir vilniškius
Ši knyga – tai Pirmojo pasaulinio karo metais Vilniuje gyvenusių žmonių dienoraščių ir prisiminimų fragmentai. Joje pasakojama apie dramatišką miestui laikotarpį – 1915-ųjų antrosios pusės įvykius, – paskutinius carinės valdžios ir pirmuosius vokiečių okupacijos mėnesius. Skaitydami skirtingų tautybių autorių tekstus, nušviečiančius tuos pačius įvykius, galime susidaryti kur kas visapusiškesnį, objektyvesnį vaizdą nei iš vieno žmogaus […]
Studijoje apžvelgiama mechaninio laikrodžio išradimo ir tobulinimo istorija, jo reikšmė miesto bendruomenei. Vilniaus urbanistikos raida neatsiejama nuo rotušės pastato istorijos, tad jai studijoje skiriamas pagrindinis dėmesys. Pateikiama istoriografinių žinių apie Vilniaus rotušės laikrodį ir jo varpus, taip pat apie šiuos viešajam miesto gyvenimui būtinus atributus gaminusius amatininkus – laikrodininkus ir varpų liejikus. Aprašomi ir kai […]
Trečiasis (iš keturių) J. I. Kraševskio veikalo „Vilnius nuo jo pradžios iki 1750“ tomas. Jame autorius plačiai atspindėjo miesto religinio gyvenimo istoriją, o būtent Vilniaus kapitulos, dvasininkijos veiklą ir vaidmenį, graikų apeigų, unitų cerkvių kroniką, reformacijos plitimą, totorių ir žydų įsitvirtinimą ir gyvenimą mieste, sostinės valdymo struktūrą, įstatymus, privilegijas, amatus ir cechus. Taip pat vaizdingai […]
Vilniaus universitetas – neatskiriama Vilniaus ir jo senamiesčio dalis, žinoma kiekvienam vilniečiui. Turistams, miesto svečiams tai vienas pagrindinių lankomų objektų, be Gedimino pilies, arkikatedros, rotušės, Šv. Petro ir Povilo bažnyčios. Seniausia Lietuvos aukštoji mokykla išsaugojo ne tik istorinius pastatus, bet ir daug spalvingų čia besimokiusių, dėsčiusių asmenybių istorijų, apipintų legendomis, vertų ne vieno rašytojo plunksnos. […]
Książka Alicji Dzisiewicz „Trochę Wilna z Mickiewiczem w tle“ ze wszech miar zasługuje na uwagę. Stanowi ona zbiór esejów na temat XIX-wiecznego Wilna, w którym uwzględnione zostały zarówno realia obyczajowe epoki romantyzmu, jak też losy nieprzeciętnych ludzi ze środowiska wileńskiej Alma Mater i nie tylko. Na plan pierwszy wysuwa się postać Adama Mickiewicza, widziana przez […]
Fotomenininkas Stanislovas Žvirgždas knygoje įprasmino M. K. Čiurlionio gyvenimo Vilniuje akimirkas, lankytinas vietas, kurių svarbą istoriškai pagrindžia greta savų fotografijų pateikdamas Čiurlioniui artimų žmonių atsiminimų ištraukas, atvirukus, archyvines nuotraukas. Fotografijos papildomos su vaizduojama vieta susijusiais tekstais iš M.K. Čiurlionio ar S. Kymantaitės-Čiurlionienės atsiminimų, bei iliustratyvia ikonografine medžiaga. Fotografijos istorikas S. Žvirgždas šioje knygoje itin puikiai […]
Vidmantės Jasukaitytės eilėraščių knyga, kurioje emociškai atkuriami Subačiaus gatvėje buvusiame HTP (vokiečių karinės technikos remonto dirbtuvės) name paskutines gyvenimo dienas ten praleidusių žydų tautybės kalinių išgyvenimai ir tragiška jų lemtis. Subačiaus gatvė. Getas : eilėraščiai / Vidmantė Jasukaitytė ; [dailininkė Taida Balčiūnaitė]. – Vilnius : Homo liber, 2003 (Vilnius : Marandas). – 110, [2] p.
Knygoje pateikiami atvirukai, kuriuose vaizduojamos Vilniaus šventovės. Vilniaus šventovės senuosiuose atvirukuose = Sanctuaries of Vilnius in old postcards / Aleksandras Kubilas ; Lietuvos kolekcininkų asociacija ; [anglų kalbos vertėja Inita Tamošiūnienė]. – Vilnius : [A. Kubilas, 2002] ([Vilnius] : Vilspa). – 224, [1] p.
„Vilniaus romanas. Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai“ – Vilniuje gimusio ir augusio prancūzų rašytojo Romaino Gary (1914–1980) šimtmečio jubiliejui skirtas leidinys. Leidinyje „Vilniaus romanas. Romaino Gary vilnietiško gyvenimo epizodai“ skelbiamos ištraukos iš Romaino Gary romano „Aušros pažadas“. Atsiminimus, kuriuos romane „Aušros pažadas“ atkuria laki rašytojo vaizduotė, papildo ir „paaiškina“ Vilniaus lietuvių, žydų, lenkų, rusų dailininkų – […]
Vilnius Andrėjaus fotografijose, panašiai kaip pasivažinėjimas automobiliu mieste be konkretaus tikslo, yra tiek pat asmeniškas, kiek ir universalus, o jo apibrėžtis ir iš to išplaukianti romantika, humoras ar melancholija priklauso ne tik nuo ilgalaikių socialinių ir kultūrinių pokyčių, bet ir nuo kasdienio individualaus miesto patyrimo ir sezonų kaitos. „Tai yra Vilnius“ daugiausia dėmesio skiriama architektūrai […]