2016 m. gautos knygos
Kai ištari žodį Bernardinai, vieniems svarbiausia, kad architektūrinis-istorinis ansamblis, kultūros paveldas, antriems – nuostabios freskos, tretiems – medžio barokas… Bet man Bernardinai pirmiausia – žmonės. Nuo pat pradžių pradžios, per visus amžius čia buvę jų broliai, jų pagalbininkai architektai, mūrininkai, tapytojai, drožėjai, įvairių laikų parapijos žmonės ir kiti, visa bendruomenė buvo ir yra tikrieji Bernardinai, gyvoji Dievo […]
1855 m. balandžio 29 d. (gegužės 11 d.) E. Tiškevičiaus rūpesčiu ir sukauptų rinkinių pagrindu buvo įkurtas Vilniaus senienų muziejus ir Vilniaus laikinoji archeologijos komisija. Simboliška, kad 2015 metais minimos ne tik šių institucijų įkūrimo 160-osios metinės, bet ir sukanka 150 metų nuo Vilniaus senienų muziejaus reorganizacijos po 1863-1864 m. sukilimo bei 100 metų nuo […]
Per pastaruosius 100 metų valdžia Vilniuje keitėsi net 14 kartų. Kiekviena trynė ankstesniųjų paliktus ženklus ir kūrė savuosius. Daug senienų sunaikino urbanizacija ir laikas. Vis dėlto mieste išliko daugybė istorinių reliktų, menančių LDK ir ATR epochas, Rusijos imperijos ir tarpukario laikotarpius. Ši knyga kviečia atrasti gyvąją miesto istoriją, kurią pasakoja fundacinės lentelės, statinių likučiai, užrašai, […]
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didysis etmonas ir Vilniaus vaivada Kazimieras Jonas Sapiega daugiau nei prieš tris šimtus metų, sužavėtas vienuolių trinitorių veiklos, pasikvietė juos į Lietuvą. Vaizdingame to meto Vilniaus priemiestyje Antakalnyje šalia savo rezidencijos jis pradėjo Trinitorių vienuolyno ir bažnyčios ansamblio statybą. Šie pastatai, menantys įvairius ir sudėtingus Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpius, tebestovi ir šiandien. […]
Vilnius – žavingų secesijos architektūros fragmentų vėrinys, trumpas, tačiau ryškus tarpukario modernizmo intarpas, kontroversiška, tačiau įspūdinga sovietinio laikotarpio žymė, Europos kontekste signalizuojanti apie unikalią patirtį. Vilniaus architektūros dabartis – intriguojantis informacijos kodas, bylojantis apie visos šalies dinamiškus procesus, statybų bumą, miestiškos aplinkos kokybės ir vilnietiškos architektūros identiteto paieškas. Apie visa tai pasakojama jau trečiajame lietuviškame […]
Kun. Prano Bieliausko Vilniaus dienoraštis atskleidžia 1915-1919 metų Vilniaus gyvenimo ypatumus. Minima daug to meto lietuvių bei lenkų dvasininkų, kultūros bei politikos veikėjų. Rašoma apie tuo metu veikusias lietuvių organizacijas, jų veiklą. Bieliauskas, Pranas (1883-1957) Vilniaus dienoraštis, 1915 XII 26 – 1919 XI 26 / Pranas Bieliauskas ; [mokslinė redaktorė Regina Laukaitytė]. – Trakai : […]
Vilnius yra kaip laikrodis ir kaip filosofas, sako Vidas Poškus. Tarsi didelis kūnas, kurį norisi (ir galima) pažadinti, bedant adatėles į gyvybiškai svarbius kūno taškus. Autorius klajoja po šį miestą-kūną, pasakodamas istorijas: dailės, architektūros, savo paties istorijas. Vido Poškaus „Nedingęs Vilnius“ – labai asmeniška, labai subjektyvi ir labai netikėta knyga, nustebinsianti ir tuos, kurie mano, […]
Atsiminų knyga skirta Lietuvos mokslų akademijos įkūrimo 70-mečiui pažymėti. Joje 28 autorių kolektyvas pasakoja apie šalies intelektiniam gyvenimui reikšmingos mokslo institucijos netolimą praeitį. Knygoje dėmesys telkiamas į Akademijos ir svarbiausių mokslo krypčių kūrėjų gyvenimo ir veiklos bendruosius bruožus. Autoriai pateikia asmenybių biografinius portretus, jų darbus, pripažinimą ir nesėkmes, mokslo ryšius, mokslinės brandos kelio ypatumus ir […]
Knygą „Vilniaus amatininkai XVI–XIX a.“ sudaro Vlado Drėmos 1950–1980 m. kaupti archyvinių dokumentų išrašai, kuriuose pateikiama informacija apie Vilniuje ir jo apylinkėse 1500–1850 m. dirbusius amatininkus. Medžiaga, sukaupta dirbant Lietuvos archyvuose ir iš spaudos, suskirstyta pagal amatus (audėjai, auksakaliai, dailidės, kalviai, knygrišiai, karietininkai, mūrininkai, laikrodininkai, liedintojai, puošmininkai, sodininkai, staliai, stikliai, šaltkalviai, vargonų gamintojai) ir chronologiją. […]
Kunigas Pranas Bieliauskas – vienas žymiausių Vilniaus krašto dvasininkų, lietuvybės puoselėtojų, tautos švietėjų. Jis ne tik stropiai dirbo pastoracinį darbą, bet ir dalyvavo įvairių okupuotojo Vilniaus krašto lietuviškų organizacijų veiklose: 1913-1940 m. buvo Vilniaus lietuvaičių katalikių šv. Zitos draugijos valdybos pirmininkas, 1915-1919 m. Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti Vilniaus miesto skyriaus pirmininkas, 1917 m. […]