Vilniaus miesto savivaldybės centrinė biblioteka parengė virtualią dailininkės Aurelijos Filipauskytės tapybos darbų parodą „Saldūs sapnai“.
Parodą sudaro ciklo „Beveik tikros istorijos“ paveikslai, visi jie sukurti pastaruoju metu. Šis laikotarpis autorei buvo paženklintas kūrybinio ieškojimo.
Pradžioje atstovaudama portreto žanrą, autorė palaipsniui pasirinko kitą kryptį. Iliustravimas, atsiradęs dailininkės gyvenime, kaip tarpinis žingsnis, netikėtai tapo pagrindiniu kūrybos akcentu. Personažų, skirtų vaikų literatūrai, gyvenimas persikėlė į didelį formatą ir įžengė į platųjį pasaulį. Ir šis netikėtas pokytis visiškai save pateisino. Nauji darbai greitai tapo nuolatiniais jungtinių parodų dalyviais, o šiuo metu dailininkės darbai puošia privačias galerijas Lietuvoje ir už jos ribų bei džiugina Lietuvos miestų viešųjų erdvių lankytojus. Autorei pavyko išlaikyti savitumą, nenutraukti dialogo su savo žiūrovu. Aplinkybių ir charakterių analizė išliko tapybos akstinu.
Paroda bus eksponuojama iki sausio 26 dienos Vilniaus centrinėje bibliotekoje (Žirmūnų g. 6).
Menininkė Aurelija Filipauskytė pradėjo kūrybinį kelią prieš 20 metų, surengus pirmą autorinę parodą Šiauliuose, P. Višinskio vardo viešojoje bibliotekoje.
Nuo to laiko ji surengė 26 asmenines parodas, dalyvavo daugiau nei 20 jungtinių dailininkų parodų įvairiuose Lietuvos miestuose.
Šiltų susitikimų su lankytojais bibliotekose ir bendruomenės centruose tradicija nenutrūko visus tuos metus.
Tapybos darbai buvo eksponuojami Šiaulių miesto savivaldybės viešosios bibliotekos filialuose, Kauno miesto Vinco Kudirkos viešojoje bibliotekoje, Kauno miesto bendruomenės centre „Žaliakalnio Aušra“, Vilniaus miesto savivaldybės centrinėje bibliotekoje ir kt.
„Žinodama A. Filipauskytės kūrybos žingsnius, džiaugiuosi sparčiai augančiu profesionalumu, kurį matau motyvų pasirinkime, paveikslo kompozicinėje struktūroje ir ypač subtiliai turtingoje spalvų paletėje. Menininkės gebėjimas stebėti aplinką ir rasti savitą, kūrybišką jos interpretaciją – didelis privalumas. Linkiu išsaugoti tą nuoširdų, estetinį gamtos pajautimą tapyboje.“, – sako menotyrininkė Michalina Adomavičienė.
