Ar pabėgėlių krizė egzistuoja? Dr. Karolio Žibo paskaita Antakalnio bibliotekoje
Ar pabėgėlių krizė egzistuoja? Dr. Karolio Žibo paskaita Antakalnio bibliotekoje
Spalio 18 d. Antakalnio bibliotekoje vyko projekto „Priimti Negalima Grįžti“, kurį dalinai finansuoja Lietuvos kultūros taryba, pirmasis renginys – dr. Karolio Žibo paskaita-diskusija „Prieglobstis ir pabėgėlių srautai Europoje ir pasaulyje: ką mes žinome?“. Karolis Žibas – dėstytojas Vytauto Didžiojo universitete, mokslo darbuotojas „Etninių tyrimų institute“ bei „Lietuvos socialinių tyrimų institute“, nevyriausybinės organizacijos Diversity Development Group direktorius, kurio mokslinių interesų sritys: šiuolaikiniai migracijos procesai, migrantų grupių socialinė integracija, migracijos ir integracijos politika, visuomenės etninė struktūra, etniniai santykiai.
Paskaitos metu K. Žibas pasakojo, jog vadinamoji „pabėgėlių krizė“ yra anaiptol ne pirmoji Europoje. Visais laikais žmonijai buvo būdinga migracija, o paskutiniaisiais metais susiklosčiusią situaciją derėtų vertinti kritiškai, atsiriboti nuo žodžio „krizė“. Paskaitoje pateikti skaičiai rodo, jog 90% pasaulio migrantų yra darbo migrantai ir jų šeimos ir tik 10% – prieglobsčio prašantys asmenys. Pasak dr. Žibo, per 8 metus ES populiacija padidėjo 11 milijonų. Tačiau tik 2 milijonus sudaro natūralus gyventojų prieaugis. Likę 9 – į ES atvykę migrantai. Jų nederėtų painioti su paskutiniais metais į Europą atvykusiais pabėgėliais, nes pastarųjų skaičius gerokai mažesnis – šiandien ES yra įsipareigojusi priimti tik 200 tūkst. pabėgėlių. K. Žibas pabrėžia, jog konfliktas Sirijoje „pagamino“ 5 milijonus pabėgėlių, tad būtina atkreipti dėmesį, kokia maža dalis šių žmonių atkeliavo į Europą ir klausti, kur visi likusieji? Statistiniai duomenys rodo, kad daugumą pabėgėlių iš Sirijos priėmė visai ne Europos, bet kitos Vidurio Rytų, Azijos, Afrikos šalys.
Tačiau šie faktai nėra plačiai paplitę. Žiniasklaidos pomėgis sensacingomis antraštėmis generuoti paspaudimų skaičių kelia ažiotažą visuomenėje, kuria pabėgėlių „krizės“ burbulą. Tai lemia ir itin neigiamas Europos gyventojų reakcijas pabėgėlių atžvilgiu. Apklausų duomenimis, dauguma ES gyventojų pabėgėlių srautą įvardija kaip didžiausią šių dienų regiono problemą. Toks požiūris veši ir Lietuvoje. Šalyje atlikta apklausa parodė, kad daugelis lietuvių yra itin priešiškai nusiteikę pabėgėlių atžvilgiu. Paradoksalu, tačiau tie patys žmonės apklausoje teigė, kad patys su pabėgėliais nėra nė karto susidūrę, jų nepažįsta ir net nėra matę. Vis dėlto ES reagavo į visuomenėje kilusį sąmyšį ir pradėjo stiprinti sienų kontrolę. Tačiau, pasak K. Žibo, saugumizacijos procesai sukuria dar vieną jautrią problemą – žmogaus teisių nepaisymą ar pažeidimus, pvz., prekybą žmonėmis.
Diskusijos metu dalyviai kalbėjo apie šiandien Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių situaciją, integracijos problemas, BREXIT įtaką Europoje vykstantiems migracijos procesams.
Kviečiame tęsti pokalbius migracijos klausimais, diskutuoti, kur vertėtų dėti kablelį sakinyje „Priimti Negalima Grįžti“ ir apsilankyti jau kitą savaitę vyksiančiame projekto renginyje – prof. E. Račiaus paskaitoje „Emigraciją skatinantys socio-politiniai procesai Vidurio Rytuose“ Vilniaus centrinėje bibliotekoje.
