2010 m. kovas Vaikų biblioteka ,,Saulutė” Monospektaklis – žaidimas
2010 m. kovas Vaikų biblioteka ,,Saulutė” Monospektaklis – žaidimas
2010 m. kovo 24 dieną vaikų bibliotekoje ,,Saulutė” svečiavosi lėlių teatro aktorė, režisierė ir pjesių, pasakų bei eilėraščių kūrėja Aurelija Čeredaitė. Vilniaus ,,Žiburio“ mokyklos pirmokėliai į susitikimą atėjo paruošę ,,namų darbus‘ – išsikirpę iš kartono margučius, reikalingus vaidinimui, ir išmokę eilėraštukus. Prieš spektaklį vaikams buvo išdalinti akmenukai ir varpeliai, kurie spektaklio metu virto bėgančio arkliuko kanopų kaukšėjimu, o mėlyno audinio atraižos tapo banguojančia jūra.
„…meilė įkvepia kurti eiles…“. – šiais žodžiais prasidėjo pasaka – žaidimas ,,Ežio vertas pašnekovas”. Žiūrovai susidomėję klausė aktorės pasakojamų istorijų ir kartu su mielu, geraširdžiu Eželiu dainavo, deklamavo, muzikavo, berniukai sušoko žvirblelių šokį, o mergaitės – rugiagėlių. Vaikai žaidė žaidimą ,,Paparčio žiedas“. Kadangi ruošėmės stovyklauti ne tik bibliotekoje, bet ir pakeliauti po dar neatrastas ar jau pamirštas senojo Vilniaus vietas, kartu su vaikais vartėme V. Drėmos knygą ,,Dingęs Vilnius“, skaitėme ne tik legendas apie Vilnių, bet ir Justino Žilinsko knygą ,,Mano Vilnius mano“, kurioje po Vilnių laiku keliauja paaugliai Aistė ir Simas…
Visi kartu aplankėme Katedros požemius, klausėme gidės pasakojamų istorijų apie Vilnių, katedrą, potvynius, laidojimo kriptas ir rastus prabangius papuošalus… Susipažinę su Katedros požemių paslaptimis, keliavome į Bažnytinio paveldo muziejų, apžiūrėti ten saugomų Katedros lobių. Pakeliui apžiūrėjome menininko Eimanto Ludavičiaus arbatinukais išpuoštą Bernardinų gatvės sieną, tyrinėjome ant arbatinuko pavaizduotą senojo Vilniaus žemėlapį. Bažnytinio paveldo muziejuje žavėjomės Katedros lobyno eksponatais, pasigaminome po suvenyrą ir iškeliavome ,,pasikalbėti“ su Užupio Undinėle, ,,gyvenančia“ Vilnelės krantinėje įrengtoje nišoje, šalia Užupio tilto. Užlipę laiptais ant kalno, atsidūrėme šalia Vilniaus gynybinės sienos liekanų, prie Bokšto ir Subačiaus gatvių kampo esančio kalnelio, kur pagal mūsų skaitytą legendą gyveno mitinė būtybė – Baziliskas. Vaikai susidomėję dairėsi aplink, džiaugėsi atradę tokias gimtojo miesto vietas, kur dar niekada nebuvo užklydę: siauriausią Vilniaus gatvę, esančią šalia M. K. Čiurlionio namų (Savičiaus g. 11), vieną įdomiausių Vilniaus gatvių – Literatų gatvę, kur bandė ieškoti jiems pažįstamų pavardžių, svarstė, kuriam rašytojui norėtų pagaminti atminimo ir padėkos ženklą.
Stovyklos metu vaikai keliavo ir po Bernardinų sodą, piešė iš natūros pasislėpę medžių paunksmėje, užsuko į Paveikslų galeriją, kur apžiūrėjo fantastišką parodą ,,SENOJO VILNIAUS VIZIJOS JUOZAPO KAMARAUSKO AKVARELĖSE“, gaminosi ekslibrius… Aplankėme Energetikos ir technikos muziejų, kur stovyklautojai bandė išsiaiškinti, kas yra iliuzijos – mokslas, mistika ar apgaulė?
Grįžę į biblioteką kūrė veikėjus lėlių teatro spektakliui, įgarsino spektaklį, sužinojo daugybę įdomių faktų apie teatro istoriją, dekoravo marškinėlius lipdė dovanėles savo draugams. Pasitelkę visus savo meninius gebėjimus gamino artimiesiems kvietimus į stovyklos uždarymo šventę, žaidė žaidimą, kur be žodžių turėjo pavaizduot pasirinktą personažą ar gyvūną, o kiti bandė atspėt, kas tai galėtų būti
Stovyklos metu vaikams nebuvo kada nuobodžiauti – vadovės Ieva ir Ramutė, savanorės Laura ir Vaiva sugalvodavo jiems įvairiausių užduočių, tad piešimą ir lipdymą keisdavo žaidimai, skaitymą – linksmų istorijų pasakojimas ar magiškų triukų rodymas… Vaikai gamino angeliškus angeliukus ir išdykusias raganaites, piešė ir karpė personažus animaciniam filmukui….
Stovyklą pagal projektą ,,Pažįstamas ir nepažįstamas Vilnius“ užbaigėme kartu su vadovėmis, savanorėmis, tėveliais, seneliais, broliais ir sesėmis… Susirinkę prisiminėme, ką gero nuveikėme per visą stovyklavimo laikotarpį, ko išmokome, ką naujo sužinojome apie savo gimtą miestą Vilnių… Pasirodo, kad ne taip ir mažai visko buvo: buvo Justino Žilinsko knygos ,,Mano Vilnius mano“ garsiniai skaitymai. Buvo išvykos po senąjį Vilnių, žaidimai, kūrybiniai užsiėmimai, kurių metu gimė įdomūs lipdiniai, fantastiški piešiniai, miriorama su vaikų mylimų veikėjų ,,pimpačkiukų‘ nuotykiais Vilniuje, lėlių teatro ,,Knyga suranda draugą“ spektaklio pastatymas, animacinis filmukas ,,Egipto katės gaudo Vilniaus peles“… Džiugu, kad vaikai su dideliu noru rinkosi į stovyklą, lipdė, piešė, skaitė… Kad buvo draugiški ir kūrybingi… Lieka tikėtis, kad po stovyklos noras geriau pažinti savo gimtą miestą, atskleisti jo paslaptis, prakalbinti skulptūras niekur nepradings. Atsisveikinome su ,,fejerverkais“ ir mažomis atminimo dovanėlėmis kiekvienam. Ačiū stovyklautojams, vadovėms ir savanorėms.
